UAB Kauno termofikacijos elektrinė, siekdama pakeisti esamus elektros gamybos įrenginius iš gamtinių dujų į naujus, efektyvesnius, manevringesnius ir modernesnius Kauno TE, priėmė sprendimą parengti energijos gamybos įrenginių, panaudojant Kombinuoto ciklo dujų turbinos (KCDT) įrenginį, plėtros projektą. Plėtros projektas parengtas vadovaujantis Valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros projektų rengimo ir derinimo tvarkos aprašu. Plėtros projekte apžvelgti Europos Sąjungos ir Lietuvos energetikos bei aplinkosaugos politikos teisiniai aspektai, išanalizuotas Lietuvos energetikos sektorius bei Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistema, parinktos plėtros alternatyvos ir atliktas alternatyvų vertinimas.
Pastarųjų metų Europos Sąjungos energetikos politika yra orientuota į atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimą bei energetikos sektoriaus poveikio aplinkai mažinimą. Greitai vystant vėjo ir saulės energetiką, atsiranda vis didesnis manevringų efektyvių rezervinių elektros energijos gamybos įrenginių poreikis. Lietuvos elektros energijos perdavimo tinklo operatoriaus „Litgrid“ AB vertinimu, tokių naujų elektros energijos pajėgumų poreikis Lietuvoje kyla ne vien dėl vėjo energetikos Lietuvoje numatomos plėtros, bet dar ir dėl to, kad esami elektros energijos gamybos pajėgumai, galintys dirbti pagal sistemos poreikį, nusidėvi ir artimiausiu metu Lietuvoje pritrūks elektros energijos gamybos pajėgumų sistemos galių adekvatumui užtikrinti. Panaši situacija yra vertinant elektros energijos gamybos pajėgumus sistemos adekvatumui užtikrinti visame Baltijos šalių regione. Tai be kitą ko sudaro problemas siekiant ateityje sinchronizuoti Baltijos šalių elektros perdavimo sistemas su Europos kontinentine elektros energijos perdavimo sistema.
Esami Kauno TE elektros gamybos įrenginiai nebeatitinka ateities efektyvumo bei manevringumo reikalavimų. Prie dabartinių gamtinių dujų kainų, regione krentant elektros energijos rinkos kainoms, Vyriausybei panaikinus elektros energijos supirkimo iš termofikacinių elektrinių, skiriant šioms elektrinėms gamybos kvotas, finansuojamas per VIAP schemą, tvarką, elektrinės tolimesnė eksploatacija, neinvestavus į efektyvesnius įrenginius, ekonomiškai tampa neįmanoma. Esami įrenginiai taip pat neatitinka ir naujų ES aplinkosauginių reikalavimų, numatytų 2010/75/ ES direktyvoje dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės). Nutraukus elektrinės eksploataciją, kiltų šilumos tiekimo į Kauno miesto šilumos tinklus, patikimumo trūkumas, didžiausių šilumos poreikių Kaune metu.
Taigi, numatomas įgyvendinti esamų elektros gamybos pajėgumų Kauno TE modernizavimas, atitinka bendras pasaulines ir ES tendencijas, Lietuvos ir regiono elektros tiekimo patikimumo užtikrinimo poreikius, patikimo šilumos tiekimo Kauno centralizuotoje šilumos tiekimo sistemoje poreikius. Gamtinėmis dujomis kūrenamų elektrinių galių didesnė ar mažesnė plėtra yra numatyta visuose elektros energetikos vystymo raidos scenarijuose, parengtuose Lietuvos Energetikos Instituto mokslininkų rengiamai naujai Lietuvos energetikos strategijai. KCDT bloko, vietoje senų elektros energijos gamybos įrenginių Kaune, įrengimas užtikrina, kad elektros gamybos pajėgumai Kaune ne mažėtų. Akivaizdu, kad panašių į šiame plėtros plane projektų poreikis Lietuvoje yra didesnis, nei vienas plėtros plane nagrinėjamas projektas.
Numatoma, kad UAB Kauno termofikacijos elektrinė naujo KCDT bloko pagaminta šiluma bus tiekiama į Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemą. Šildymo sezono metu Kauno termofikacijos elektrinė ateityje veiks, kaip šilumos poreikį ir gamybą kitose miesto katilinėse balansuojanti jėgainė, nuolat tiekianti bent 30 MW šilumos srautą į šilumos tinklus. Taip pat – padidinanti šilumos srautą pikinių elektros energijos apkrovų metu.
Modernizavus elektrinę įmonė taps efektyviausiu reguliavimo, balansavimo bei pikinės šilumos energijos gamintoju Kauno CŠT sistemoje ir įmonė sugebės gaminti šių rūšių šilumos energiją pigiau negu biokuro katilinės.
Planuojama, kad Kauno TE gamins apie 20 proc. miesto CŠT sistemos šilumos poreikio ir tieks į tinklus apie 260 GWh šilumos, elektrinė neketina konkuruoti su įrenginiais, kurie bus pastatyti vykdant LR Vyriausybės patvirtintą Nacionalinę šilumos ūkio plėtros programą.
Planuojama, kad Kauno TE gamins kasmet apie 500 GWh elektros energijos. Elektra, pagaminta naujame KCDT bloke bus pardavinėjama rinkos sąlygomis. Bloko mobilumas, manevringumas leis elektrinei efektyviai dirbti viso šildymo sezono metu kogeneraciniu režimu bei tiekti sistemos balansavimo paslaugas, esant labai aukštoms elektros energijos rinkos kainoms, dalį elektros energijos gaminti kondensaciniu režimu.
Ne šildymo sezono metu elektrinė galės dirbti kondensaciniu režimu pakankamai trumpais laikotarpiais, kai elektros kaina būna pakankamai aukšta, dažniausiai atsijungus kuriai nors iš tarpsisteminių jungčių.
Energetikos ministerijos vadovai yra viešai pateikę planus ateityje galios rezervo teikimo paslaugą pirkti, organizuojant aukcionus, perkant tą paslaugą iš tų rinkos dalyvių, kurie ją gali užtikrinti mažiausiais kaštais, galimai organizuojant bendrus aukcionus galimiems dalyviams trijose Baltijos šalyse. Kauno TE rengiasi tokiame aukcione dalyvauti, o ekonominiai elektrinės rodikliai rodo, kad ji gali pateikti labiau konkurencingą pasiūlymą sistemos galios adekvatumui (galios rezervui) užtikrinti, nei, pavyzdžiui, naujos kondensaciniu režimu dirbančios elektrinės. Planuojama, kad pirmieji aukcionai bus pradėti skelbti 2016 m. IV ketvirtį.
Kauno TE įrenginių modernizavimui, senus įrenginius pakeičiant nauju KCDT bloku bei kartu modernizuojant gamtinių dujų katilus elektrinėje, yra numatoma investuoti 127 mln. eurų. Projektui įgyvendinti planuojama pritrauki strateginį investuotoją. Planuojami objektai bus įrengti UAB Kauno termofikacijos elektrinė teritorijoje (adresas: Taikos pr. 147, Kaunas).
Kaip parodė atlikta finansinė projekto analizė, investicijų į elektros energijos įrenginių Kauno TE modernizavimą VGN, priklausomai nuo dujų kainų ateityje prognozių svyruoja tarp 7,1% ir 8,7%, diskontuotas projekto atsipirkimo laikas svyruoja nuo 10,7 iki 11,2 metų.
Atlikta jautrumo analizė rodo, kad projekto investicijų grąža bus užtikrinta visuose galimuose kuro kainų kaitos scenarijuose. Tą faktą lemia tai, jog reguliavimo ir pikinės elektros energijos poreikiai pagrinde yra dengiami iškastinio kuro elektrinių, šios rūšies elektros energijos rinkos kainos yra daugiausiai susietos su iškastinio kuro ir ATL kainomis. Manevringa, didelio efektyvumo kogeneracinė elektrinė turi didelį konkurencinį pranašumą prieš analogišką kondensacinę elektrinę, todėl kogeneracijos generuojami sutaupymai užtikrina priimtiną investicijų grąžą visose galimuose kuro kainų scenarijuose.
Skaičiavimo rezultatai ir atlikta analizė leidžia daryti išvadą, kad manevringų didelio efektyvumo KCDT kogeneracinių elektrinių plėtra gali būti optimaliausiu sprendimu, sprendžiant šalies elektros energetikos sistemos galių adekvatumo problemą. Tokios elektrinės darbas turės teigiamą įtaką šalies elektros energetikos sistemai bei padidins Kauno m. CŠT sistemos energetinį saugumą, o elektrinės gaminama elektros ir šilumos energija bus konkurencinga elektros ir šilumos rinkose.
Kauno termofikacijos elektrinės modernizacijos plėtros projektas