Apie mus

Dėl juridinės prieštaros kol kas neaišku, kiek ateinantį šildymo sezoną kauniečiai mokės už šilumą.

 

 

Viena didžiausių centralizuotai šilumą tiekiančių bendrovių "Kauno energija" (KE) prašo kainų komisijos suderinti 44 proc. didesnę vidutinę centralizuotai tiekiamos šilumos kainą. Ji turėtų didėti nuo 14,67 cento iki 21,12 cento už kilovatvalandę (be PVM).

Įmonė ketvirtadienį pateikė Kainų komisijai naują šilumos kainą, kuri galiotų nuo šių metų rugpjūčio 1-osios iki 2012 metų liepos 31 dienos.

Kelių savivaldybių valdoma bendrovė neturi derinti kainos su savivaldybių tarybomis.

Agentūra BNS vakar citavo KE generalinį direktorių Sigitą Matelionį, kad naujoji kaina apskaičiuota pagal vidutinę Lietuvos termofikacinių elektrinių gaminamos šilumos pardavimo kainą, nes Kauno termofikacijos elektrinė (KTE) iki šiol nepateikė įmonei naujos savo parduodamos šilumos kainos.

 

 

KE vadovas sakė, jog, paaiškėjus galutinei Termofikacijos elektrinės parduodamos šilumos kainai, Kainų komisija gali koreguoti KE pateiktus skaičiavimus.

Kainų komisijos narys Danas Janulionis BNS aiškino, kad galutinis sprendimas dėl KE kainos negalės būti priimtas, kol nebus žinoma KTE gaminamos šilumos kaina.

Pastarąją Termofikacijos elektrinė paskelbs tik sulaukus teisininkų išvadų dėl abiejų elektrinių ilgalaikio susitarimo ir naujojo Šilumos ūkio įstatymo.

Iki šiol KTE gaminamos šilumos kainos "Kauno elektrinei" buvo nustatomos pagal šių bendrovių ilgalaikį susitarimą ir iki šių metų gegužės KTE buvo įsipareigojusi kainų nedidinti. Tačiau pagal naująjį Šilumos ūkio įstatymą kainas kas pusmetį šilumos tiekėjai turi derinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. A.Pranculis nesiryžo prognozuoti, kada bus sulaukta teisininkų išvadų.

 

 

Jau kelerius metus iš eilės daugelyje miestų nuolat didėjusios šilumos gamintojų kainos Kaune keisis tik po penkerių metų pertraukos.

Visoje Lietuvoje iki šių metų šildymo sezono pradžios šiluma vartotojams brangs vidutiniškai 40 procentų. KTE yra paskelbusi, jog: nuo antrojo šių metų pusmečio "Kauno energijai" šilumą parduosianti po 12-12,5 cento už kilovatvalandę - maždaug dukart brangiau nei dabar (6,58 cento už kWh).

"Suprantame, kad žmonių ekonominė būklė dar nėra pasiekusi ES vidurkio ir gyventojams staigus šilumos brangimas būtų itin skaudus smūgis. Matome, kiek daug šildymui turi išleisti kitų miestų gyventojai, - sakė KTE vadovas Antanas Pranculis. - Atsisakydami dalies savo pelno ir toliau Kaunui parduosime šilumą patraukliomis kainomis."

Lietuvoje šiluma brangsta dėl vis sparčiau kylančių iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų kainų. Dabar šilumos gamybos kaina Kaune, palyginti su kitais šalies didmiesčiais, yra mažiausia.

"Per penkerius metus iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų kainos nuolat kopė į viršų. Tad taikydami šilumos kainų skaičiavimo formulę turėtume šilumą pardavinėti daugiau negu už 18 centų. Siekdami atsižvelgti į visuomenės interesus, numatome taikyti solidžią nuolaidą", - pabrėžė A.Pranculis.

 

 

- KTE planuose - ne vien artimiausias šildymo sezonas, bet ir maždaug 1 mlrd. litų vertės investicinis projektas - nauja 350 megavatų galios elektrinė Kaune. Tai bus viena moderniausių ir ekonomiškiausių šiluminių elektrinių Rytų Europoje.

- Ją pastačius būtų garantuotas patikimas elektros energijos tiekimas šalies nacionaliniam tinklui po Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo, o Kauno gyventojai būtų aprūpinti pigia šiluma.

- Jau šiemet planuojama skelbti viešą elektrinės statybų rangovo, kuris pastatytų jėgainę "iki rakto", konkursą, o darbus pradėti kitąmet. Nauja elektrinė pradėtų veiklą iki 2011-2012 metų šildymo sezono pradžios.

- Numatomas projektas atitinka Nacionalinės energetikos strategijos tikslus ir Kauno elektrinės duotus investicinius įsipareigojimus "Kauno energijai".

- 2006-aisiais Kauno elektrinė skelbė, kad iki 2008-ųjų pabaigos ketina įrengti papildomas dujų turbinas ir padidinti jėgainės galingumą tiktai 60-80 megavatų. Tačiau numatomi dideli elektros energijos rinkos pokyčiai po IAE uždarymo Kauno elektrinės valdytojus galutinai privertė inicijuoti kur kas ambicingesnį jos plėtros projektą.

- Rusijos koncernas "Gazprom" valdo 99,5 proc. KTE įstatinio kapitalo, kuris siekia 86,936 mln. litų. Dar 0,5 proc. elektrinės akcijų turi bendrovė "Dujotekana" iki 0,001 proc. -JAV įmonė "Clement Power Venture".

 

Spaudos pranešimų prenumerata

Jūsų el.pašto adresas: