Švari aplinka bus išsaugota ateities kartoms

Apie mus

Rusiška elektra Lietuvos neišgelbės

2009-11-13

 

Lietuvai intensyviai sprendžiant energetinius klausimus po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, vis dažniau pasigirsta siūlymų pirkti pigią elektros energiją iš kaimynų. Šalį krečianti ekonominė krizė, tarsi dūmų uždanga, politikus verčia užmiršti energetinę nepriklausomybę.
 
Laisvos elektros prekybos rinkos link
 
Šią vasarą Vyriausybės patvirtintame Lietuvos elektros rinkos plėtros plane numatyta pamažu visam šalies elektros energetikos ūkiui pereiti prie laisvos elektros prekybos rinkos. O tai reiškia, kad visi Lietuvos elektros vartotojai nuo 2015 metų galės laisvai rinktis elektros tiekėją. Toks būtų idealus optimistinis variantas. Realybėje, kad turėti tikrą konkurenciją rinkoje, reikia nutiesti elektros jungtis su kaimyninėmis valstybėmis- Lenkija ir Švedija.
 
Energetikos specialistai prognozuoja, kad iki to laiko rinkoje bus brangiai elektros energiją gaminanti Lietuvos elektrinė Elektrėnuose, 15-18 proc. šalies poreikio galinčios užtikrinti šiluminės elektrinės ir keli užsienio importuotojai.
 
Skaičiuojama, kad kitais metais Lietuva suvartos 9,1 milijardo kilovatvalandžių elektros energijos. Vyriausybės nutarimu apie pusė to kiekio – 4,5 milijardo kilovatvalandžių bus perkama iš vietinių gamintojų.
Dabar Lietuvoje 35 proc. elektros poreikio sudaro nereguliuojami vartotojai – didžiosios pramonės gamyklos, dažniausiai tiesiogiai prijungtos prie aukštos įtampos laido. Likusi dalis padalinta šiems elektros gamintojams - 3 milijardai kilovatvalandžių Elektrėnų elektrinė, 1,15 milijardo kilovatvalandžių termofikacinės elektrinės ir apie 0,35 milijardo kilovatvalandžių hidroelektrinės ir vėjo jėgainės.
 
Rusai siekia užimti Lietuvos rinką
 
Rusijos energetikai ir jiems atstovaujantys veikėjai siekia įsitvirtinti Lietuvos rinkoje, išstumdami vietinius energijos gamintojus. O tai, kad Rusija turi pigios elektros ir gali parduoti Lietuvai tiek, kiek reikės, yra mitas.
 
Rusijos laikraštis “Komersantas“ išspausdino straipsnį, kuriame rašo, kad Rusija, norėdama didinti elektros pardavimus, turės statyti naujas elektrines, nes dabartinės galios neužteks. Vienu greičiausiai įgyvendinamų projektų taptų naujas dujomis kūrenamas Chabarovsko šiluminės elektrinės blokas, kurio galia siektų 400-500 megavatų. Be to, minėtame straipsnyje pateikti faktai įrodo, kad užkariaudami užsienio rinkas rusai dirbtinai mažina parduodamos elektros energijos kainas.
 
Remiantis laikraščio informacija, į Kiniją tiekiamos elektros megavatvalandės kaina siekia apie 82 litus, o vidutinė kaina Rusijos Uralo zonos rinkoje – 125 litai. Primename, kad Rusijos europinėje zonoje vidutinė elektros kaina yra dar didesnė – vidutiniškai 155 litai už megavatvalandę. Be to Rusijoje elektros energijos kainos kasmet pakyla apie 10 proc.
 
Stabiliai dirbant Ignalinos atominei elektrinei, Lietuvos aukcione elektros kaina siekdavo tik 70 litų už megavatvalandę. Kokia kaina bus uždarius Ignalinos AE galima prognozuoti pagal šių metų birželio mėnesio Lietuvos elektros aukciono kainą. Tuo metu Ignalinos atominė elektrinė laikinai neveikė dėl planinio remonto. Elektros energijos kaina pakilo iki 180 litų už megavatvalandę. 
 
Šie faktai leidžia daryti išvadą, kad Rusija dirbtinai mažins kainas, siekdama su Lietuva sudaryti ilgalaikes elektros tiekimo sutartis. Be to, rusai plės savo elektros gamybos pajėgumus, kad Rusija dar daugiau pelnytųsi iš elektros eksporto. Tai bus daroma ir Lietuvos, nuo sausio neturėsiančios pigaus energijos gamintojo- Ignalinos atominės elektrinės, sąskaita.   
 
Šiame kontekste keistai atrodo kai kurių politikų teiginiai, kad Lietuva išsiverstų be naujos kogeneracinės elektrinės Kaune, kuri bus pastatyta po ketverių metų. Šiuolaikinės kogeneracinės elektrinės – vienas pigiausių ir efektyviausių energijos (tiek šilumos, tiek elektros) gamybos šaltinių.  
 
Kogeneracinių elektrinių nauda vartotojams
 
„Kogeneracinės elektrinės gerai, kai reikia efektyviai naudojant kurą gaminti elektrą ir šilumą. Lietuvoje veikiančios tokios elektrinės leidžia už šildymą mokėt pigiau vilniečiams ir kauniečiams“, - apie modernių šiluminių elektrinių privalumus kalbėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) docentas Anzelmas Bačauskas. 
 
Šiluminę elektrinę turi ir Kaunas. Ji po kelerių metų bus pakeista nauja modernia kogeneracine elektrine. Milijardo litų vertės projektą įgyvendins bendrovė Kauno elektrinė.
 
„Kauno šiluminė elektrinė gamina ir šilumą, ir elektrą. Tokia gamyba Lietuvoje yra skatinama. Šiluma reikalinga miestui. Tai efektyviausias ir ekonomiškiausias sprendimas, nes Kaunui yra reikalinga šiluma. Visur, kur yra įdiegtas centralizuotas šildymas, šiluminės elektrinės yra reikalingos“, - tokių elektrinių privalumus aiškino Lietuvos elektros energetikos asociacijos (LEEA) prezidentas Vladas Paškevičius.
 
Kauno elektrinės vadovas Rimandas Stonys įsitikinęs, kad gamintojas valstybės viduje yra saugiau negu importas, todėl vietos gamintojai turi būti skatinami.
 
„Šiuo metu pati šiuolaikiškiausia yra kogeneracijos technologija - kai vienu metu gaminama ir elektra, ir šiluma. Valstybė turėtų skatinti nuosavą gamybą. Dabar elektros energijos importo mokestis yra daug mažesnis negu eksporto. Norėtųsi didesnio dėmesio ir palaikymo iš valstybės institucijų. Juk projektas socialiai jautrus ir svarbus ne tik Kaunui, bet ir Lietuvai. Pastačius naują elektrinę šiluma kauniečiams bus pigesnė“, - kalbėjo R.Stonys.
 
Pasak R.Stonio, po Ignalinos AE uždarymo bus problema ne dėl apsirūpinimo elektra, o dėl kainos. Elektros energijos bus siūloma daugiau negu reikės Lietuvos vartotojams. Todėl visi gamintojai ir importuotojai bus priversti konkuruoti tarpusavy.
 
„Lietuvos elektrinė Elektrėnuose savo gaminamos elektros kaina negali konkuruoti su kogeneracinėmis elektrinėmis. Ji reikalinga, kad užtikrintų Lietuvos elektros energijos sistemos stabilumą, o kiek gamintų energijos, - diskutuotinas klausimas. Mes nesipriešiname kitiems elektros rinkos dalyviams ir esame įsitikinę, kad visi galime būti lygiaverčiais konkurentais“,- ryžtingai išsakė savo nuomonę Kauno elektrinės vadovas.
 
Ar Lietuvos neištiks Suomijos likimas?
 
„Lietuva, planuodama savo energetikos ateitį, negali remtis rusiškos elektros šaltiniais. Dėl importo iš Rusijos problemų turėjo Suomija. 2005-2006 metų žiemą į Suomiją buvo apribotas rusiškos elektros energijos eksportas. Prognozuojama, kad apie 2016 metus Rusija bus priversta riboti elektros energijos vartojimą, nes pastaruoju metu nepakankamai vykdomos naujų elektrinių statybos, o šios šalies pramonė turi milžinišką potencialą augti“, - aiškino energetikos ekspertas A.Bačauskas. 
 
Buvęs „Lietuvos energijos“ vadovas pabrėžė, kad jei Lietuva tik pirks elektrą iš kitur, o pati jos negamins, šalies elektrinės bankrutuos: „Gali susidaryti situacija, kad neturėsime iš kur nusipirkti elektros energijos, ir tada reikėtų paleisti savas elektrines, o jos bus negyvos. Energetikos rinka yra itin dinamiška ir situacija gali keistis per metus. Kas šiandien atrodo ekonomiškai naudinga, gali būti nebenaudinga po pusės metų“.
 
Kas Lietuvą aprūpins elektra
 
Be Rusijos, Lietuvą elektra gali aprūpinti ir kaimyninės šalys. Latvija gali siūlyti mums elektros energiją pavasario ir rudens sezonais, kai būna potvyniai ir hidroelektrinės pagamina daug perteklinės energijos. Estija ir Baltarusija sunkiai galės varžytis su nepagrįstai pigia rusiška elektros energija. Rusijos energetikos bendrovės „Inter RAO JES“ interesams atstovaujanti bendrovė Energijos realizacijos centras išliks pagrindine rusiškos elektros importuotoja.
 
A.Bačauskas teigė, kad Elektrėnų Lietuvos elektrinė bus pagrindinė priemonė kovojant su nepagrįstai mažomis rusiškos elektros energijos kainomis. Todėl yra svarbu, kad elektrinė gamintų tiek elektros energijos, kad galėtų išsilaikyti. Nors elektrinės įrengimai pasenę, bet vis dar veikia.
 
Energetikos ministerija planuoja, kad nuo kitų metų ne mažiau negu 75 proc. elektros Elektrėnuose bus gaminama naudojant mazutą. Jis laikomas alternatyva dujoms. Bet šiuo metu Elektrėnuose statomas naujas elektrinės blokas, kuris degins dujas. Skaičiuojama, kad naujas blokas suvartos 30 proc. mažiau kuro. Taigi bus mažiau atliekamos energijos, kuri naudojama ežerui šildyti.
 

Pasak LEEA vadovo V.Paškevičiaus, po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo elektros energijos pasiūla viršys poreikį, nes be gamintojų prisidės ir importas iš Rusijos, Baltarusijos, Estijos, Ukrainos. Tai nepakeis šiluminių elektrinių gamybos apimčių, nes pastarosios dirba pagal grafiką. Bet nuo jų priklausys Elektrėnuose gaminamos elektros kiekis.

Lietuvai intensyviai sprendžiant energetinius klausimus po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, vis dažniau pasigirsta siūlymų pirkti pigią elektros energiją iš kaimynų. Šalį krečianti ekonominė krizė, tarsi dūmų uždanga, politikus verčia užmiršti energetinę nepriklausomybę.
 
Laisvos elektros prekybos rinkos link
 
Šią vasarą Vyriausybės patvirtintame Lietuvos elektros rinkos plėtros plane numatyta pamažu visam šalies elektros energetikos ūkiui pereiti prie laisvos elektros prekybos rinkos. O tai reiškia, kad visi Lietuvos elektros vartotojai nuo 2015 metų galės laisvai rinktis elektros tiekėją. Toks būtų idealus optimistinis variantas. Realybėje, kad turėti tikrą konkurenciją rinkoje, reikia nutiesti elektros jungtis su kaimyninėmis valstybėmis- Lenkija ir Švedija.
 
Energetikos specialistai prognozuoja, kad iki to laiko rinkoje bus brangiai elektros energiją gaminanti Lietuvos elektrinė Elektrėnuose, 15-18 proc. šalies poreikio galinčios užtikrinti šiluminės elektrinės ir keli užsienio importuotojai.
 
Skaičiuojama, kad kitais metais Lietuva suvartos 9,1 milijardo kilovatvalandžių elektros energijos. Vyriausybės nutarimu apie pusė to kiekio – 4,5 milijardo kilovatvalandžių bus perkama iš vietinių gamintojų.
Dabar Lietuvoje 35 proc. elektros poreikio sudaro nereguliuojami vartotojai – didžiosios pramonės gamyklos, dažniausiai tiesiogiai prijungtos prie aukštos įtampos laido. Likusi dalis padalinta šiems elektros gamintojams - 3 milijardai kilovatvalandžių Elektrėnų elektrinė, 1,15 milijardo kilovatvalandžių termofikacinės elektrinės ir apie 0,35 milijardo kilovatvalandžių hidroelektrinės ir vėjo jėgainės.
 
Rusai siekia užimti Lietuvos rinką
 
Rusijos energetikai ir jiems atstovaujantys veikėjai siekia įsitvirtinti Lietuvos rinkoje, išstumdami vietinius energijos gamintojus. O tai, kad Rusija turi pigios elektros ir gali parduoti Lietuvai tiek, kiek reikės, yra mitas.
 
Rusijos laikraštis “Komersantas“ išspausdino straipsnį, kuriame rašo, kad Rusija, norėdama didinti elektros pardavimus, turės statyti naujas elektrines, nes dabartinės galios neužteks. Vienu greičiausiai įgyvendinamų projektų taptų naujas dujomis kūrenamas Chabarovsko šiluminės elektrinės blokas, kurio galia siektų 400-500 megavatų. Be to, minėtame straipsnyje pateikti faktai įrodo, kad užkariaudami užsienio rinkas rusai dirbtinai mažina parduodamos elektros energijos kainas.
 
Remiantis laikraščio informacija, į Kiniją tiekiamos elektros megavatvalandės kaina siekia apie 82 litus, o vidutinė kaina Rusijos Uralo zonos rinkoje – 125 litai. Primename, kad Rusijos europinėje zonoje vidutinė elektros kaina yra dar didesnė – vidutiniškai 155 litai už megavatvalandę. Be to Rusijoje elektros energijos kainos kasmet pakyla apie 10 proc.
 
Stabiliai dirbant Ignalinos atominei elektrinei, Lietuvos aukcione elektros kaina siekdavo tik 70 litų už megavatvalandę. Kokia kaina bus uždarius Ignalinos AE galima prognozuoti pagal šių metų birželio mėnesio Lietuvos elektros aukciono kainą. Tuo metu Ignalinos atominė elektrinė laikinai neveikė dėl planinio remonto. Elektros energijos kaina pakilo iki 180 litų už megavatvalandę. 
 
Šie faktai leidžia daryti išvadą, kad Rusija dirbtinai mažins kainas, siekdama su Lietuva sudaryti ilgalaikes elektros tiekimo sutartis. Be to, rusai plės savo elektros gamybos pajėgumus, kad Rusija dar daugiau pelnytųsi iš elektros eksporto. Tai bus daroma ir Lietuvos, nuo sausio neturėsiančios pigaus energijos gamintojo- Ignalinos atominės elektrinės, sąskaita.   
 
Šiame kontekste keistai atrodo kai kurių politikų teiginiai, kad Lietuva išsiverstų be naujos kogeneracinės elektrinės Kaune, kuri bus pastatyta po ketverių metų. Šiuolaikinės kogeneracinės elektrinės – vienas pigiausių ir efektyviausių energijos (tiek šilumos, tiek elektros) gamybos šaltinių.  
 
Kogeneracinių elektrinių nauda vartotojams
 
„Kogeneracinės elektrinės gerai, kai reikia efektyviai naudojant kurą gaminti elektrą ir šilumą. Lietuvoje veikiančios tokios elektrinės leidžia už šildymą mokėt pigiau vilniečiams ir kauniečiams“, - apie modernių šiluminių elektrinių privalumus kalbėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) docentas Anzelmas Bačauskas. 
 
Šiluminę elektrinę turi ir Kaunas. Ji po kelerių metų bus pakeista nauja modernia kogeneracine elektrine. Milijardo litų vertės projektą įgyvendins bendrovė Kauno elektrinė.
 
„Kauno šiluminė elektrinė gamina ir šilumą, ir elektrą. Tokia gamyba Lietuvoje yra skatinama. Šiluma reikalinga miestui. Tai efektyviausias ir ekonomiškiausias sprendimas, nes Kaunui yra reikalinga šiluma. Visur, kur yra įdiegtas centralizuotas šildymas, šiluminės elektrinės yra reikalingos“, - tokių elektrinių privalumus aiškino Lietuvos elektros energetikos asociacijos (LEEA) prezidentas Vladas Paškevičius.
 
Kauno elektrinės vadovas Rimandas Stonys įsitikinęs, kad gamintojas valstybės viduje yra saugiau negu importas, todėl vietos gamintojai turi būti skatinami.
 
„Šiuo metu pati šiuolaikiškiausia yra kogeneracijos technologija - kai vienu metu gaminama ir elektra, ir šiluma. Valstybė turėtų skatinti nuosavą gamybą. Dabar elektros energijos importo mokestis yra daug mažesnis negu eksporto. Norėtųsi didesnio dėmesio ir palaikymo iš valstybės institucijų. Juk projektas socialiai jautrus ir svarbus ne tik Kaunui, bet ir Lietuvai. Pastačius naują elektrinę šiluma kauniečiams bus pigesnė“, - kalbėjo R.Stonys.
 
Pasak R.Stonio, po Ignalinos AE uždarymo bus problema ne dėl apsirūpinimo elektra, o dėl kainos. Elektros energijos bus siūloma daugiau negu reikės Lietuvos vartotojams. Todėl visi gamintojai ir importuotojai bus priversti konkuruoti tarpusavy.
 
„Lietuvos elektrinė Elektrėnuose savo gaminamos elektros kaina negali konkuruoti su kogeneracinėmis elektrinėmis. Ji reikalinga, kad užtikrintų Lietuvos elektros energijos sistemos stabilumą, o kiek gamintų energijos, - diskutuotinas klausimas. Mes nesipriešiname kitiems elektros rinkos dalyviams ir esame įsitikinę, kad visi galime būti lygiaverčiais konkurentais“,- ryžtingai išsakė savo nuomonę Kauno elektrinės vadovas.
 
Ar Lietuvos neištiks Suomijos likimas?
 
„Lietuva, planuodama savo energetikos ateitį, negali remtis rusiškos elektros šaltiniais. Dėl importo iš Rusijos problemų turėjo Suomija. 2005-2006 metų žiemą į Suomiją buvo apribotas rusiškos elektros energijos eksportas. Prognozuojama, kad apie 2016 metus Rusija bus priversta riboti elektros energijos vartojimą, nes pastaruoju metu nepakankamai vykdomos naujų elektrinių statybos, o šios šalies pramonė turi milžinišką potencialą augti“, - aiškino energetikos ekspertas A.Bačauskas. 
 
Buvęs „Lietuvos energijos“ vadovas pabrėžė, kad jei Lietuva tik pirks elektrą iš kitur, o pati jos negamins, šalies elektrinės bankrutuos: „Gali susidaryti situacija, kad neturėsime iš kur nusipirkti elektros energijos, ir tada reikėtų paleisti savas elektrines, o jos bus negyvos. Energetikos rinka yra itin dinamiška ir situacija gali keistis per metus. Kas šiandien atrodo ekonomiškai naudinga, gali būti nebenaudinga po pusės metų“.
 
Kas Lietuvą aprūpins elektra
 
Be Rusijos, Lietuvą elektra gali aprūpinti ir kaimyninės šalys. Latvija gali siūlyti mums elektros energiją pavasario ir rudens sezonais, kai būna potvyniai ir hidroelektrinės pagamina daug perteklinės energijos. Estija ir Baltarusija sunkiai galės varžytis su nepagrįstai pigia rusiška elektros energija. Rusijos energetikos bendrovės „Inter RAO JES“ interesams atstovaujanti bendrovė Energijos realizacijos centras išliks pagrindine rusiškos elektros importuotoja.
 
A.Bačauskas teigė, kad Elektrėnų Lietuvos elektrinė bus pagrindinė priemonė kovojant su nepagrįstai mažomis rusiškos elektros energijos kainomis. Todėl yra svarbu, kad elektrinė gamintų tiek elektros energijos, kad galėtų išsilaikyti. Nors elektrinės įrengimai pasenę, bet vis dar veikia.
 
Energetikos ministerija planuoja, kad nuo kitų metų ne mažiau negu 75 proc. elektros Elektrėnuose bus gaminama naudojant mazutą. Jis laikomas alternatyva dujoms. Bet šiuo metu Elektrėnuose statomas naujas elektrinės blokas, kuris degins dujas. Skaičiuojama, kad naujas blokas suvartos 30 proc. mažiau kuro. Taigi bus mažiau atliekamos energijos, kuri naudojama ežerui šildyti.
 

Pasak LEEA vadovo V.Paškevičiaus, po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo elektros energijos pasiūla viršys poreikį, nes be gamintojų prisidės ir importas iš Rusijos, Baltarusijos, Estijos, Ukrainos. Tai nepakeis šiluminių elektrinių gamybos apimčių, nes pastarosios dirba pagal grafiką. Bet nuo jų priklausys Elektrėnuose gaminamos elektros kiekis.

© Mūsų Aukštaitija, Mūsų Žematija, Mūsų Suvalkija, Mūsų Dzūkija

Kiti pranešimai