Pigesnė šiluma įmanoma

2010-01-19

Miesto, kuris nebeturi pinigų net savivaldybės darbuotojų atlyginimams išmokėti, vadovas Andrius Kupčinskas pareiškė, kad milijardo litų vertės Kauno elektrinės statybos projektas sunkmečiu jam yra neįdomus.

Prašo tik paramos

Kauno savivaldybė yra gavusi solidžios Vokietijos draudimo bendrovės „Hermes ", kuri yra pasirengusi drausti kogeneracinės elektrinės projektą, prašymą pareikšti poziciją dėl naujos elektrinės statybos Kaune. Miesto vadovas pareiškė neketinąs kištis į privačių verslo subjektų reikalus.
Savivaldybės tinklalapyje A.Kupčinskas aiškina, kad projekto įgyvendinimas yra verslininkų interesas, rizika ir atsakomybė, kurios savivaldybė neketina prisiimti ir daryti jiems įtakos.
Projektą įgyvendinantys verslininkai stebisi, kad miestui visai nesvarbi milijardinė investicija, juolab iš savivaldybės nereikalaujama nei pinigų, nei garantijų, nei jokių kitų įsipareigojimų. Prašoma tik pareikšti paramą projektui, kad Vokietijos komerciniai bankai galėtų suteikti paskolas palankesnėmis sąlygomis.
„Elektrinė statoma miesto šilumos vartotojams. Jiems 20 proc. sumažės šilumos kaina. Todėl visiškai nesuprantamas miesto vadovų vengimas išreikšti savo poziciją", - stebėjosi Kauno termofikacijos elektrinės (KTE), atsakingos už Kauno elektrinės projekto įgyvendinimą, generalinis direktorius Antanas Pranculis.

Bus kombinuoto ciklo

Nauja elektrinė statoma, nes senoji - ties kritine eksploatavimo riba. Po penkerių metų ji neatitiks Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimų, taip pat Vakarų Europos ir Vidurio Europos šalių elektros perdavimo koordinavimo sąjungos technologinių standartų, todėl turės būti uždaryta. Kauno elektrinės investiciniame projekte, be KTE, dalyvauja Vakarų Europos investiciniai pensiniai fondai, kuriems priklausys pusė Kauno elektrinės akcijų. Kaune numatyta statyti kogeneracinę elektrinę, kurioje gaminama ir šiluma, ir elektra.
„Jokios kitos elektrinės, išskyrus kombinuoto ciklo arba atsinaujinančių šaltinių, šiuo metu nestatomos. Visos kitos technologijos - jau praeitis. Gal kas nors bijo, kad pastatome didelę elektrinę, kūrenamą dujomis. Tačiau yra įstatymai, kurie įpareigoja supirkti visą energiją iš atsinaujinančių šaltinių, todėl jie turi aiškų prioritetą ir naujoji elektrinė jiems nėra konkurentas.
Alternatyvūs energijos šaltiniai reikalauja rezervinių šaltinių, kurie galės į tinklą tiekti pigią energiją, kai, pavyzdžiui, nėra vėjo", - teigė Lietuvos energetikos instituto mokslo tarybos pirmininkas akademikas Jurgis Vilemas.

Triukšmas be pagrindo

Piktus kėslus įžvelgiančių politikų šurmulį buvo sukėlęs ir bendrovės „Kauno energija" skelbtas konkursas 20 metų išnuomoti Petrašiūnų šiluminę elektrinę. Tačiau energetikos ekspertai neabejoja, kad šitoks pasirinkimas protingas.
Vienas opozicijos lyderių Kauno taryboje, liberalcentristas Arvydas Garbaravičius buvo įsitikinęs, kad itin griežti reikalavimai konkurso dalyviams smarkiai sumažina galimų pretendentų sąrašą. Politikas darė prielaidas, kad elektrinės nuomos konkursas rengiamas vienai bendrovei - KTE.
Nors konservatoriaus Gedimino Žukausko ir liberalcentristo Arvydo Garbaravičiaus sukeltas triukšmas davė rezultatą, t.y. konkursas buvo nutrauktas, pasirodė, kad rusiško kapitalo, neva pretendavusio į Petrašiūnų elektrinę, nebuvo nė kvapo.
Pasirodo, dokumentus išsinuomoti elektrinę pirko tik Vakarų šalių ir Lietuvos kapitalo įmonės. Tai patvirtino ir „Kauno energijos" vadovas Rimantas Bakas.
Konkurso dokumentus įsigijo bendrovės „Energotiekimas", siejama su buvusiu LEO LT vadovu Rymantu Juozaičiu, „Aidarsa", „E Energija", „Litesko", kurios steigėjai yra Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas ir Prancūzijos koncernas „Dalkia", „Axis Industries", „Miesto energija" bei „Energijos sistemų servisas", kurio didelę akcijų dalį turi Šveicarijos investuotojai.
Petrašiūnų elektrinės plėtros perspektyvos, naudojant biokurą elektrai ir šilumai gaminti, rekomenduotos Lietuvos energetikos instituto ir Kauno technologijos universiteto atliktose bendrovės „Kauno energija" plėtros ir modernizavimo studijose. Lietuvos energetikos instituto atliktame darbe Petrašiūnų elektrinei modernizuoti, įdiegiant biokuro naudojimą, buvo įvardyta 100 mln. litų suma.
Šiems skaičiavimams pritarė ir „Kauno energijos" stebėtojų taryba.

Kiti pranešimai

Švari aplinka bus išsaugota ateities kartoms

Apie mus