Naujos elektrinės/ Kaune kils dvi elektrinės

2010-05-11

Kaip šildyti miestą, bet kartu neviršyti taršos normų, kurios 2016 metais gerokai sugriežtės? Atsakymo į šį klausimą ieško ir Vilniaus, ir Kauno šilumos tiekėjai. Kauniečiai žada statyti dvi naujas elektrines.
---
Kaip šildyti miestą, bet kartu neviršyti taršos normų, kurios 2016 metais gerokai sugriežtės? Atsakymo į šį klausimą ieško ir Vilniaus, ir Kauno šilumos tiekėjai. Pastarajame mieste padėtis paprastesnė, nes šiluminė elektrinė yra privati.
Šilumos tiekėjams dabar tenka apsispręsti: investuoti į naujas įmones ar rengti brangius filtrus senosiose.
Kaunas tuo pradėjo rūpintis prieš dvejus metus. Čia ketinama statyti dvi naujas elektrinę, kurios nekels jokių rūpesčių dėl taršos normų.

Sprendimas - nauja jėgainė

„Būsimi Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimai mums buvo žinomi prieš keletą metų. Todėl ir ruoštis tam pradėjome anksčiau", - sakė Kauno termofikacinės elektrinės (KTE), kuriai operatoriaus paslaugas teikia Energijos sistemų servisas, generalinis direktorius Antanas Pranculis.
Kaune turėtų iškilti nauja galinga elektrinė. Joje ketinama įdiegti modernią ir griežtus ES aplinkosaugos reikalavimus atitinkančią energijos gamybos technologiją.
Pasak A.Pranculio, į aplinką išmetamus teršalus kontroliuos automatinė nepertraukiamo stebėjimo sistema. Bus naudojami vandens paruošimo įrenginiai, kuriems reikia kelis kartus mažiau cheminių priemonių, palyginti su šiuo metu Lietuvoje naudojamomis technologijomis.
Taip pat planuojama įdiegti efektyvias aušinimo sistemas.

Kainuotų 400 milijonų litų

Dabartiniai KTE įrenginiai neatitinka gamtosaugos normų, kurios bus privalomos nuo 2016 metų. Elektrinė turėtų rasti būdą daugiau kaip perpus sumažinti išmetamų teršalų kiekį.
„Technologiškai tai įgyvendinti įmanoma, tačiau, įvertinus reikiamą investicijų dydį bei esamų įrenginių amžių, nėra racionalu", - įsitikinęs A.Pranculis.
Norint rekonstruoti elektrinės įrenginius ir juos pritaikyti prie ES reikalavimų, reikėtų apie 400 milijonų litų.
„Tačiau šios investicijos būtų bevertės, nes jos neužtikrintų didesnio gamybos efektyvumo, todėl galutinė šilumos kaina tiktai didėtų", - aiškino KTE vadovas A.Pranculis.

Galimybė atpiginti šilumą

KTE užsakymu buvo atlikta keletas galimybių studijų, kuriose išnagrinėta, kokia elektrinė dirbtų efektyviausiai. Nuspręsta statyti apie 280-350 megavatų galios kombinuoto ciklo kogeneracinę elektrinę. Pasak A.Pranculio, kad verta statyti naują elektrinę, o ne bandyti pratęsti pasenusios elektrinės darbą, gerai iliustruoja keletas skaičių.
Eksploatuoti naują elektrinę per metus kainuotų maždaug 5 milijonais litų pigiau negu dabartinę.
Gaminant tą patį šilumos kiekį, naujoje elektrinėje bus pagaminamas gerokai didesnis elektros kiekis. Tai leistų kauniečiams atpiginti šilumą.
A.Pranculis priminė, kad Kauno elektrinė yra privati įmonė. Todėl Kauno miesto savivaldybė negalės daryti įtakos jos sprendimams, kaip savivaldybės kituose miestuose.
„Tačiau, be abejonės, savivaldybės atstovai turi suprasti šią problemą ir pritarti projekto įgyvendinimui", - teigė elektrinės vadovas.
Įmonė numato projektuoti elektrinę, kurioje būtų galima deginti kelias kuro rūšis, taip pat ir biomasę.
Tačiau tai bus įgyvendinta nebent antrame plėtros etape, atsižvelgiant į šalyje vykdomą žaliosios energetikos rėmimo politiką ir dujų ir medienos kainų santykį.

Statys ir suomiai

Kaune 2013 metais turėtų iškilti dar viena elektrinė, kuri patenkins iki 10 procentų miesto šilumos poreikio. Suomijos kompanija „Fortum Heat Lietuva" Petrašiūnuose arba kitoje vietoje pasiūlė įrengti naują apie 30 megavatų elektros ir 60 megavatų šilumos galingumo elektrinę, kūrenamą biokuru ir durpėmis.
Kauno savivaldybė palankiai žiūri į šį projektą ir jau pradėjo derybas su suomiais. „Fortum Heat Lietuva" žada investuoti apie 230 mln. litų, o savivaldybei priklausanti „Kauno energija" turėtų investuoti apie 28,5 mln. eurų (98,325 mln. litų).
„Fortum Heat Lietuva" norėtų valdyti iki 70 proc. bendros įmonės akcijų, „Kauno energija" - iki 30 procentų.
Naujos elektrinės gaminama šiluma galėtų kainuoti bent 10 proc. mažiau nei dabar.
„Fortum Heat Lietuva" nori, jog projektas būtų pradėtas įgyvendinti nedelsiant, priėmus sprendimą.
Projektą planuojama užbaigti 2013 metų pradžioje.

Kiti pranešimai

Švari aplinka bus išsaugota ateities kartoms

Apie mus