Lietuvoje kaunasi Rusijos milžinai / Kautynės prie jungiklio - dujininkai ir elektrikai

2009-12-22

Kaip ir buvo prognozuota, Lietuva, uždarius Ignalinos AE, tampa Rusijos energetikų mūšio lauku. Vyriausybė kol kas oficialiai neremia nė vienos pusės ir atsakomybę už sprendimus deleguoja Kauno miesto valdžiai.

Praėjusį penktadienį energetiką kuruojantis Rusijos vyriausybės vicepremjeras, „Inter RAO JES" direktorių tarybos pirmininkas Igoris Sečinas žurnalistams pranešė, kad Rusijai „nerimą kelia" nesankcionuotas trečiosiose šalyse pagamintos elektros energijos tranzitas „Rusijai priklausančiomis perdavimo linijomis Baltarusijoje".

Kaunas tampa pirmuoju Lietuvoje Rusijos energetikų mūšio lauku - miesto meras patarimų, kaip elgtis, ieško Vyriausybėje, tačiau oficialių instrukcijų nesulaukia.
Jeigu šiandieninis Kauno miesto tarybos posėdis vyks taip, kaip numatyta, informaciją apie naujos jėgainės statybą AB Kauno elektrinės vadovas Rimandas Stonys pateiks priešpaskutinis. Projektui aptarti savivaldybės tarybos nariai numatė 48-ąją posėdžio darbotvarkės eilutę.
Modernios kombinuotojo ciklo 350 MW galios elektros jėgainės planą AB Kauno elektrinės atstovai Kauno miesto tarybai pristatė prieš metus. Ponas Stonys teigia, kad iki šiol AB Kauno elektrinė gavo visus reikalingus leidimus, užsitikrino kelių užsienio bankų ketinimus finansuoti 1 mlrd. Lt vertės investicijas, susitarė su būsimaisiais akcininkais (numatyta, kad 51% dalį valdys Rusijos dujų koncernas „Gazprom", likusias - kol kas neįvardijamas ES investicinis fondas), baigia derėtis su draudikais, taip pat pasirinko techninį projekto konsultantą - Suomijos bendrovę „Poyry Energy Oy".
2002 m. Kauno termofikacinę elektrinę nusipirkęs „Gazprom", AB „Kauno energija" sumokėjo 116,5 mln. Lt ir įsipareigojo į pirkinį investuoti dar 400 mln. Lt. Tuo metu „Gazprom" skelbė apie planus elektrinėje įrengti ne mažiau kaip šešias naujas dujų turbinas ir padidinti jėgainės galią nuo 180 iki 640 MW. „Mes nagrinėjome bene 16 modernizavimo variantų ir kaskart priėjome išvados, kad atnaujindami sovietinės konstrukcijos technologinę įrangą galime sumažinti taršą, tačiau didesnio ekonominio naudingumo nepasieksime", - sako p. Stonys. Esą dėl to ir kilusi idėja statyti visiškai naują jėgainę.
Ponas Stonys stebisi: „Kuo labiau šalies energetikos strategijoje numatytas projektas plėtojamas, tuo audringesnės diskusijos kyla, nors jo nauda Kauno miestui, neturinčiam kito garantuoto šilumos tiekėjo - akivaizdi." Šiuo metu „Gazpromo" nupirkta jėgainė tiekia 96% miestui reikalingos šilu- mos, o AB „Kauno energija" sutartimi įsipareigojusi pirkti 80% elektrinėje pagaminto šilumos garo. „Jeigu pastatytume naują kogeneracinę jėgainę, šilumos kainų dinamika miesto vartotojams būtų atvirkščiai proporcinga mūsų parduotos elektros energijos kiekiui", - tvirtina p. Stonys.

Valdžia: prekiaukite rinkoje

VŽ šia tema kalbintas Kauno meras Andrius Kupčinskas visų pirma pabrėžia: 2002-aisiais būdamas eilinis miesto tarybos narys balsavo prieš termofikacinės jėgainės pardavimą „Gazpromui". Ir dabar negalįs šio sandorio pavadinti tobulu: „Gazprom" ir partneriai nevykdo jėgainės atnaujinimo investicijų programos, todėl Kauno valdžia yra tvirtai pasiryžusi artimiausiu metu išieškoti 17 mln. Lt netesybų komerciniame arbitraže. Ponas Kupčinskas sako suprantąs dabartinių jėgainės savininkų logiką - nešvaistyti pinigų pasenusiai įrangai atnaujinti: „Tačiau įsipareigojimas ją modernizuoti yra užfiksuotas sutartyje."
„Problema, manau, ta, kad uždarius Ignalinos atominę elektrinę „Gazpromui" ir jo partneriams Lietuvoje gimė idėja išbandyti jėgas elektros energijos rinkoje, o kogeneracijos cikle atsiradusį šilumos perteklių norėtų parduoti Kauno miestui", - svarsto p. Kupčinskas. Meras sutinka, kad vartotojai dėl to greičiausiai išloštų, tačiau primena, kad „Gazprom", pirkdamas jėgainę, pasirašė sutartį su Kauno miestu ir joje numatytus įsipareigojimus turi vykdyti: „Kauno miestas nedalyvauja nei elektros versle, nei geopolitikos žaidimuose."
Kauno meras tvirtino kreipęsis į Vyriausybę, paskutinįkart - jos išvažiuojamojo posėdžio Kaune metu, prašydamas aiškiai apibrėžti šalies valdžios požiūrį į naujos jėgainės Kaune projektą. Tačiau, Energetikos ministerijai prieštaraujant, klausimas nebuvo įtrauktas į posėdžio darbotvarkę. Ponas Kupčinskas sako išgirdęs tik aiškią prezidentės Dalios Grybauskaitės poziciją, kad naujos gamtinėmis dujomis varomos jėgainės Kaune nereikia: „Mes taip pat svarstome, kokius energijos šaltinius savo poreikiams galėtume sutelkti papildomai."
Aiškaus „taip" arba „ne" naujos jėgainės Kaune statybos idėjai VŽ nepavyko išgirsti nei Energetikos ministerijoje, nei Vyriausybėje. Tik vienas prezidentės komandos narys privačiame pokalbyje patikslino, jog šalies vadovės viešai pareikštas požiūris į naujos elektrinės statybą Kaune nereiškia dirbtinių politinių kliūčių: „Jeigu verslas mato galimybių statyti jėgainę ir parduoti pagamintą energiją rinkos sąlygomis - niekas nedraudžia." Tačiau tai, pašnekovo požiūriu, nereiškia, kad investuotojai gali tikėtis išskirtinių supirkimų aplenkiant 2010-ųjų sausio 1-ąją startuosiančią elektros biržą, juoba kad dėl įsibėgėjančios Lietuvoje daugiabučių namų renovacijos, tikėtina, mažės ir šilumos paklausa.

Eilėje prie kvotų

Ponas Stonys apgailestauja, kad bendrovė rengia verslo planus neturėdama nei Vyriausybės, nei Kauno miesto valdžios garantijų. „Didžiausia mūsų rizika - UAB „Inter RAO Lietuva", kurios atstovai turi galimybę įsigyti mažomis kainomis Rusijos vidaus rinkoje ir parduoti Lietuvoje", - sako p. Stonys. Jis
pripažįsta, kad iš esmės „kovojama dėl elektros rinkos dalies". Ponas Stonys sako, kad dėl agresyvios „Inter RAO" ekspansijos Lietuvos elektros energijos rinkoje greitai nebeliks kitų dalyvių - tik Elektrėnai ir „Inter RAO Lietuva". Kauno termofikacinė elektrinė šiandien vartotojams siūlo elektros už 15 ct gamintojo kainą, tačiau, pasak p. Stonio, valstybės užsakymų turi tik 30-40 procentų pajėgumo. „Vieša paslaptis, kad „UAB Inter RAO Lietuva" siūlo 13,5 ct - vietos gamintojas, negavęs valstybės superkamos energijos kvotų, rinkoje neturi jokių galimybių", - sako p. Stonys.
UAB „Inter RAO Lietuva" valdybos narys Jonas Garbaravi-čius sveikina Lietuvoje „pagaliau priimtą" politinį sprendimą trečdalį elektros energijos pirkti ir parduoti laisvai. Tačiau sako norįs, kad elektros rinkoje būtų „mažiau politikos ir daugiau energetikos". Jis kritikuoja energetikos ministro įsakymu nustatytas prekybos elektra kvotas, kurių gavo taip pat ir energijos gamintojai iš užsienio. Pono Garbaravičiaus požiūriu, kvotų sistemą politikams neprošal sudaryti skaidresniais principais.
„Kita vertus, administracinėmis priemonėmis didinant Elektrėnų jėgainės (AB Lietuvos elektrinė) gamybos apimtį, didžiausią naudą turi gamtinių dujų tiekėjai", - sako p. Garbaravičius. Jis atmeta „oponentų spekuliacijas dėl „Inter RAO Lietuva" kainodaros: „Negaliu komentuoti sudėtingų vadybinių mechanizmų, tačiau galiu pasakyti, kad elektros energijos prekyba nėra vien sąskaitų klientams išrašymas."
UAB „Inter RAO Lietuva" atstovas tvirtina palankiai vertinąs „Gazprom" ir partnerių projektą statyti naują jėgainę Kaune. Vis dėlto, p. Garbaravičiaus požiūriu, „Gazprom" dalyvavimas šioje rinkoje kai kuriems dalyviams gali suteikti tam tikrų pranašumų: „Jeigu „Gazprom" norės, kad nauja elektrinė Kaune veiktų sėkmingai, jie gali tiekti ten dujas už specialią kainą, tačiau jiems pasirinkus kitą interesą - kad kuo daugiau dujų sudegintų Elektrėnai, naujoji Kauno jėgainė bus nekonkurencinga: technologinių stebuklų nėra, palankių prielaidų eksportui - taip pat."
UAB Kauno elektrinės vadovas Rimandas Stonys tvirtina, kad „Gazpromui" elektros gamyba yra neprofilinis verslas, todėl pagal šiuo metu pasirašytą sutartį naujoji jėgainė Kaune gamtinių dujų gautų už panašią kainą, kaip ir kiti ES šalių pirkėjai. „O dėl eksporto ir importo sąlygų norėtume išgirsti Vyriausybės požiūrį: kodėl elektrą iš Rusijos tiekianti „Inter RAO Lietuva" moka mažesnius importo mokesčius, nei mes norėdami eksportuoti savo pagamintą energiją Latvijoje", - klausia p. Stonys.

Užtikrinti strateginę įtaką

„Inter RAO Lietuva" valdybos narys Jonas Garbaravičius teigia turįs viltį, kad, jeigu politikai nesikiš į elektros prekybos procesą, pati rinka greitai vartotojams parodys, kas yra jos lyderiai: „Politiniais principais grįsta kainodara yra trumpalaikė." Jo požiūriu, administraciniai mėginimai apriboti tariamą priklausomybę nuo Rusijos tėra verslui trukdantis „politinis baubas", todėl siūlo paklausti su Rusija veik karo stovį išgyvenančių gruzinų, ar jie patiria kokių nors nepatogumų dėl to, kad jų energetikos bendrovė priklauso „Inter RAO JES".
Vis dėlto gruodžio 7 d. Maskvoje įvykusiame „Inter RAO JES" neakivaizdžiame akcininkų susirinkime, svarstant klausimą dėl elektros energijos tiekimo pavaldžiai įmonei „Inter RAO Lietuva" buvo pateiktas aiškinamasis raštas ( http:// www.interrao.ru/_upload/edi-tor_files/file0628.pdf ), kuriame nurodyta, kad sutartis turinti „sustiprinti strateginę Rusijos įtaką Baltijos regione". Akcininkams, be to, pranešta, kad energijos tiekimas vieninteliam operatoriui - UAB Energijos realizacijos centras (senas „Inter RAO Lietuva" pavadinimas - R. S.) - turi „užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą į Kaliningrado sritį", be to, menkinti Baltijos šalių ir Ukrainos pasitraukimo iš Rusijos bendros energetinės sistemos prielaidas. Ponas Garbaravičius, paprašytas pakomentuoti „Inter RAO JES" akcininkams pateiktus motyvus, VŽ sakė, kad „toje „Inter RAO JES", kurią pažįstu nuo 2000 metų, nesu pajutęs tokių dalykų įtakos".
Iki iš Rusijos politikų lūpų buvo žinoma, kad šios šalies „energetinės diplomatijos" doktrinos ašmenys yra dujų monopolininke „Gazprom". Praėjusįjį penktadienį energetiką kuruojantis Rusijos vyriausybės vicepremjeras, „Inter RAO JES" direktorių tarybos pirmininkas Igoris Sečinas žurnalistams pranešė, kad Rusijai „nerimą kelia" nesankcionuotas trečiosiose šalyse pagamintos elektros energijos tranzitas „Rusijai priklausančiomis perdavimo linijomis Baltarusijoje". Rusijos agentūrai ITAR-TASS jis pabrėžė, kad Baltarusija „turėtų laikytis technologinio saugumo taisyklių ir nepakenktų energijos tiekimui Rusijos ir Baltarusijos vartotojams". Sprendžiant iš komentarų internete, šis p. Sečino pareiškimas rodo Rusijos valdžios erzelį, o „trečiosiomis šalimis" vadinamos Lietuva ir Ukraina, kurių bendrovės lapkričio pradžioje susitarė dėl elektros energijos tiekimo be Rusijos tarpininkavimo.

Kiti pranešimai

Švari aplinka bus išsaugota ateities kartoms

Apie mus