Apie mus

Kaunui šilumą gaminanti Kauno termofikacijos elektrinė (KTE) yra pasirengusi taikyti didelę šilumos kainos nuolaidą, kad šildymas šiame mieste išliktų vienas pigiausių Lietuvoje.

 

 

Netrukus Kaune ir visoje Lietuvoje prasidės šildymo sezonas. Šiemet vartotojai jo laukia su itin dideliu nerimu, nes už šildymą teks mokėti rekordiškai daug. Vidutiniškai Lietuvoje kainos kils maždaug 40 proc.

„Per penkerius metus iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų kainos nuolat kilo. Pagal šilumos kainų skaičiavimo formulę turėtume šilumą pardavinėti brangiau. Tačiau matome, kiek daug šildymui išleidžia kitų miestų gyventojai, todėl, siekdami atsižvelgti į kauniečių interesus, numatome taikyti solidžią nuolaidą", - sakė KTE vadovas Antanas Pranculis.

Jo teigimu, kaina sieks apie 12-13 ct už kilovatvalandę. Nors ši kaina bus kone dvigubai didesnė nei anksčiau, kauniečiai mokės už šilumą mažiau nei Klaipėdos ar Vilniaus gyventojai.

Kaunui šilumą gaminanti KTE ir toliau išlaikys palankias šilumos kainas, atsisakydama dalies savo pelno. KTE valdybos narys, Rusijos dujų koncerno „Gazprom" valdybos pirmininko pavaduotojas Valerijus Golubevas neseniai informavo Lietuvos ministrą pirmininką G.Kirkilą, kad pagrindinis KTE akcininkas pasiryžęs taikyti reikšmingą šilumos kainos nuolaidą. V.Golubevo teigimu, dar 2005 m. elektrinė pagal sutartį su „Kauno energija" turėjo galimybę pakelti šilumos kainą, bet šia galimybe nepasinaudojo.

„Gazprom" atstovas mano, kad būtų tikslinga nustatyti tokią KTE gaminamos šilumos kainą, kuri kompensuotų patirtus nuostolius ir garantuotų investicijų į naujos elektrinės statybą grąžą.

Taip „Gazprom" atstovas reagavo į Lietuvos valdžios siekius nustatyti šilumos kainą KTE, nors pastarosios ir „Kauno energijos" 2003-iaisiais pasirašyta ilgalaikė sutartis numato, kad KTE šilumos kaina nustatoma pagal naftos produktų kainas Europos rinkose.

„Penkerius metus „Kauno energija" gavo šilumą mažesne negu rinkos kaina. Dėl to šilumos kainos kauniečiams buvo vienos mažiausių Lietuvoje", - priminė KTE vadovas A.Pranculis.

 

 

Jau skelbta, kad daug sumaišties į nusistovėjusią tvarką įnešė pernai Seimo pakeistas Šilumos ūkio įstatymas. Pagal jį KTE turi derinti savo gaminamos šilumos kainą su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, nepaisant anksčiau pasirašyto investicinio susitarimo.

Per penkerius metus KTE nekeitė šilumos kainos, nors tai ir galėjo daryti, o dabar, kai pagal sutarties sąlygas kainas privaloma nustatyti pagal formulę, susietą su naftos produktų kainų pokyčiais Europoje, šalies ir Kauno valdžia nori keisti žaidimo sąlygas.

Dėl to KTE ir jos akcininkas „Gazprom" buvo priversti peržiūrėti investicinius planus dėl naujos šiluminės elektrinės statybų Kaune. Planuota, kad investicijų vertė į vieną moderniausių šiluminių elektrinių Rytų ir Vidurio Europoje sieks milijardą litų.

„Toks kainų komisijos reikalavimas reiškia, kad iš esmės ji nepripažįsta prieš penkerius metus pasirašytos sutarties sąlygų ir ketina nustatyti KTE parduodamos šilumos kainą. Todėl jau kreipėmės į teismą norėdami aiškumo", - teigė KTE generalinis direktorius A. Pranculis.

Lietuvos civilinis kodeksas numato, kad įstatymų pakeitimai nekeičia anksčiau sudarytų susitarimų.

 

A.Pranculio teigimu, komisija turėtų nustatyti tą šilumos kainą, kurią moka galutinis vartotojas, o ne tą, kuria KTE šilumą parduoda skirstytojui - „Kauno energijai". Kaip žinoma, gyventojams tiekiamos šilumos kaina susideda iš gamintojo bei šilumos paskirstymo kainų.

Liepą dėl šilumos kainos nustatymo metodikos „Gazpromo" ir KTE atstovai Kaune derėjosi su Kauno miesto savivaldybės ir jos valdomos „Kauno energijos" bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vadovais. Tačiau derybos baigėsi be rezultatų.

Spaudos pranešimų prenumerata

Jūsų el.pašto adresas: