Kauno valdžia įgyvendina strateginius Kremliaus interesus

2010-02-15

Rusija parengė Lietuvos energetikos sektoriaus užkariavimo planą. Mūsų savaitraštis gavo Rusijos elektros eksportuotojos bendrovės „Inter RAO JES“ praėjusių metų pabaigoje vykusio akcininkų susirinkimo aiškinamuosius dokumentus, kuriuose tiesiogiai įvardijami Rusijos siekiai Lietuvoje.

Stiprins Rusijos įtaką Lietuvoje

„Nuo 2010 metų pagal Europos Sąjungos sprendimą Lietuvoje neeksploatuojama Ignalinos atominė elektrinė (IAE), todėl atsiranda galimybė ženkliai didinti konkurencinės rusiškos elektros tiekimą į Lietuvą. Tai sudaro galimybes visiškai išnaudoti Centrinės ir Šiaurės Vakarų Rusijos elektrinių pajėgumus ir sustiprinti Rusijos strateginį dalyvavimą Baltijos regione“, – paskelbė „Inter RAO JES“.

Rusijos bendrovė pasirengusi užversti Lietuvą ir kitas Baltijos šalis, nuo sausio likusias be pigaus elektros energijos gamintojo, savo elektra. „Inter RAO JES“ skelbia, kad „į Lietuvą ir/arba Latviją ir/arba Estiją“ per metus planuojama tiekti apie 4 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos.

Tai sudarytų beveik pusę elektros energijos poreikio Lietuvoje, nes šįmet planuojama suvartoti apie 9 mlrd. kilovatvalandžių elektros.

„Inter RAO JES“ su įmone Lietuvoje „Inter RAO Lietuva“ (anksčiau – Energijos realizacijos centras) turi kelis ilgalaikius elektros tiekimo susitarimus – iki 2020 metų. Rusų bendrovė „Inter RAO JES“ valdo kontrolinį „Inter RAO Lietuva“ akcijų paketą.

Atgraso potencialius investuotojus

„Elektros tinklų priklausomybė nuo Rusijos sistemos yra itin rizikingas dalykas Lietuvos saugumo prasme – tai neleistų Lietuvai atsikratyti „energetinės salos“ Europos Sąjungoje statuso, o be jungčių su kitomis ES šalimis niekas nesiryžtų investuoti į rimtesnius energetinius projektus Lietuvoje“, – tvirtino Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Tomas Janeliūnas.

Pasak T. Janeliūno, gerokai mažesnės importuojamos elektros energijos kainos, ypač jei visą importą kontroliuotų viena su Rusijos elektros monopolininke susijusi bendrovė, gali sumažinti būsimos atominės elektrinės statybos patrauklumą.

Tokiu atveju užtektų trumpą laiką savotiškai dempinguoti kainas, kad būtų atbaidyti potencialūs strateginiai investuotojai, norintys investuoti į naujos atominės elektrinės statybą Lietuvoje. O tai savo ruožtu dar labiau apsunkintų Lietuvos elektros tinklų sujungimą su Lenkija ir ilgam paliktų Lietuvą Rusijos elektros energetikos sistemoje.

Užsitikrins elektros rinkos monopolį

Kaip žinoma, Rusijos energetikai yra artimai susiję su Lietuvos politikais. Rusų bendrovės valdomos įmonės „Inter RAO Lietuva“ direktorius Giedrius Balčiūnas yra buvusio Seimo nario įtakingo konservatoriaus Ramūno Garbaravičiaus svainis. R. Garbaravičiaus brolis Arvydas Garbaravičius yra Liberalų ir centro sąjungos narys, dirbantis Kauno miesto taryboje. R. Garbaravičiaus sūnus Jonas yra rusiška elektra prekiaujančios bendrovės „Scaent BALTIC“ valdybos pirmininkas ir „Inter RAO Lietuva“ valdybos narys.

R. Garbaravičiaus neseniai tapo energetikos ir inovacijų įmonės ELAI valdybos nariu.

Energetikos ekspertų teigimu, nieko keista, kad minėti politikai palaiko elektros energijos importą, jų verslui nepalankus vietinių elektros energijos gamybos šaltinių kūrimas. Bandymai blokuoti naujos elektrinės statybas, ilgalaikės sutarties su „Inter RAO Lietuva“ pasirašymas stabdo Vakarų investuotojų atėjimą į Kauną.

Žvelgiant iš trumpalaikės perspektyvos, importuojant elektrą iš Rusijos, vartotojai laimi, nes jiems tiekiama pigesnė elektra. Tačiau niekas negali paneigti, jog dempinguodama elektros kainas „Inter RAO Lietuva“ siekia užgrobti Lietuvos elektros rinką ir bandyti eliminuoti vietos gamintojus. „Inter RAO Lietuva“ taps elektros rinkos monopolininke ir galės diktuoti savo kainas.

Agresyvų rinkos užgrobimą įrodo ir nepagrįsti elektros kainų svyravimai. Pernai birželį, kai Lietuvoje veikė IAE, „Inter RAO Lietuva“ importuota elektra kainavo 19, o dabar – 13–14 ct už kilovatvalandę. Tuo tarpu Rusijos europinės zonos gyventojai už elektrą moka po 16 ct už kilovatvalandę. Diktuodama tokias kainas „Inter RAO Lietuva“ išstums iš rinkos vietinius gamintojus ir taps vieninteliu elektros šaltiniu Lietuvai.

Kai Lietuvos elektros rinkoje sąlygas diktuos rusų valdoma „Inter RAO Lietuva“, prasmės neteks ir būsimos elektros jungtys su Švedija ir Lenkija. Lietuva neturės perteklinės energijos, kurią galėtų eksportuoti ir tokiu būdu įgyvendinti savo strateginius energetikos tikslus.

Milijardinės investicijos – nedomina

Iš pastarųjų įvykių Kauno savivaldybėje galima spręsti, jog Rusijos energetikų atstovai Lietuvoje turi didelę įtaką mieste. Kauno politikai trukdo iki kritinės ribos nusidėvėjusio miesto šilumos ūkio modernizavimo projektams.

Miesto, kuriam trūksta pinigų net savivaldybės darbuotojų atlyginimams mokėti, meras Andrius Kupčinskas pareiškė, kad milijardo litų vertės naujos Kauno kogeneracinės elektrinės statybų projektas sunkmečiu jam yra net neįdomus, tai – privačių investuotojų reikalas.

Kauno savivaldybė yra gavusi solidžios Vokietijos draudimo bendrovės „Hermes“, kuri yra pasirengusi drausti kogeneracinės elektrinės projektą, prašymą pareikšti poziciją dėl naujos elektrinės statybos Kaune, bet miesto vadovas pareiškė neketinąs kištis į privačių verslo subjektų reikalus.

A. Kupčinskas aiškino, kad projekto įgyvendinimas yra verslininkų interesas, rizika ir atsakomybė, kurios savivaldybė neketina prisiimti ir daryti jiems įtakos.

Projektą įgyvendinantys verslininkai stebisi, kad miestui visai nesvarbi milijardinė investicija, juolab iš savivaldybės nereikalaujama nei pinigų, nei garantijų, nei jokių kitų įsipareigojimų. Prašoma tik pareikšti paramą projektui, kad Vokietijos komerciniai bankai galėtų suteikti paskolas palankesnėmis sąlygomis.

Investicinį projektą įgyvendina Kauno šilumos gamintoja bendrovė Kauno termofikacijos elektrinė (KTE), netrukus prie jo prisidės ir Vakarų Europos investuotojai.

Nauja elektrinė statoma, nes senoji – ties kritine eksploatavimo riba. Po penkerių metų ji neatitiks ES aplinkosauginių reikalavimų, taip pat – ir Vakarų Europos bei Vidurio Europos šalių elektros perdavimo koordinavimo sąjungos technologinių standartų, todėl turės būti uždaryta.

Kauno elektrinės investiciniame projekte, be KTE, dalyvauja Vakarų Europos investiciniai pensiniai fondai, kuriems priklausys pusė Kauno elektrinės akcijų. Kaune numatyta statyti kogeneracinę elektrinę, kurioje gaminama ir šiluma, ir elektra.

„Jokios kitos elektrinės, išskyrus kombinuoto ciklo arba atsinaujinančių šaltinių, šiuo metu nestatomos. Visos kitos technologijos – jau praeitis. Gal kas nors bijo, kad pastatome didelę elektrinę, kūrenamą dujomis. Tačiau yra įstatymai, kurie įpareigoja supirkti visą energiją iš atsinaujinančių šaltinių, todėl šie šaltiniai turi aiškų prioritetą ir naujoji elektrinė jiems nėra konkurentas.

Alternatyvūs energijos šaltiniai reikalauja rezervinių šaltinių, kurie galės į tinklą tiekti pigią energiją, kai, pavyzdžiui, nėra vėjo“, – teigė Lietuvos energetikos instituto mokslo tarybos pirmininkas akademikas Jurgis Vilemas.

Daug triukšmo dėl nieko

Piktus kėslus įžvelgiančių Kauno politikų šurmulį buvo sukėlęs ir bendrovės „Kauno energija“ skelbtas konkursas 20 metų išnuomoti Petrašiūnų šiluminę elektrinę. Tačiau energetikos ekspertai neabejoja, jog šitoks pasirinkimas protingas.

Vienas opozicijos lyderių Kauno taryboje, liberalcentristas Arvydas Garbaravičius buvo įsitikinęs, jog itin griežti reikalavimai konkurso dalyviams smarkiai sumažina galimų pretendentų sąrašą. Politikas darė prielaidas, kad elektrinės nuomos konkursas rengiamas vienai bendrovei – KTE.

Nors konservatoriaus Gedimino Žukausko ir liberalcentristo Arvydo Garbaravičiaus sukelta isterija davė rezultatą, t. y. konkursas buvo nutrauktas, pasirodė, kad rusiško kapitalo, neva pretendavusio į Petrašiūnų elektrinę, nebuvo nė kvapo.

Konkurso dokumentus įsigijo bendrovės „Energotiekimas“, siejama su buvusiu LEO LT vadovu Rymantu Juozaičiu, „Aidarsa“, „E Energija“ ir „Litesko“, kurios steigėjomis yra Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas ir Prancūzijos koncernas „Dalkia“, „Axis Intustries“, „Miesto energija“ bei „Energijos sistemų servisas“ – pastarojo didelę akcijų dalį turi Šveicarijos investuotojai.

Petrašiūnų elektrinės nuoma buvo mokslininkų ir energetikos ekspertų rekomendacijomis paremtas 2008–2011 metų „Kauno energijos“ investicijų ir jų finansavimo šaltinių planas, kuriame numatyti biomasės deginimo katilo su garo turbina projektavimo ir įdiegimo darbai.

Nuomojant elektrinę siekta įgyvendinti ES direktyvas, reguliuojančias biokuro gamybą ir naudojimą, bei Seimo Nacionalinės energetikos strategijos nuostatas. Šis projektas būtų sudaręs galimybes Kaunui pirkti šilumą ne tik iš KTE, bet ir alternatyvios energetikos šaltinių, mieste būtų gaminama ekologiška šiluma.

Papildomų pinigų nesulauks

Petrašiūnų elektrinės plėtros perspektyvos, naudojant biokurą elektrai ir šilumai gaminti, rekomenduotos Lietuvos energetikos instituto ir Kauno technologijos universiteto atliktose „Kauno energijos“ plėtros ir modernizavimo studijose. Lietuvos energetikos instituto atliktame darbe Petrašiūnų elektrinės modernizuoti įdiegiant biokuro naudojimą, buvo įvardyta 100 mln. litų suma. Šiems skaičiavimams pritarė ir „Kauno energijos“ stebėtojų taryba.

Kadangi pati bendrovė neturi finansinių galimybių Petrašiūnų elektrinėje įdiegti biokuro katilų, „Kauno energijos“ valdyba dar vasarą nusprendė investicijoms pritraukti parengti elektrinės perspektyvinį planą. Todėl spalį buvo paskelbtas nuomos konkursas, prieš tai informavus stebėtojų tarybą, kurioje daugumą sudaro miesto savivaldybės deleguoti nariai.

Iš nuomos gautos lėšos būtų solidžiai papildžiusios ne geriausius laikus išgyvenančios „Kauno energijos“ pajamas, reikalingas šilumos ūkiui modernizuoti. Be to, atsirastų galimybė didinti šilumos tiekimo patikimumą vartotojams ir konkurenciją tarp gamintojų.

Kiti pranešimai

Švari aplinka bus išsaugota ateities kartoms

Apie mus