Apie mus

 

A. Kupčinskas pareiškė, kad milijardo litų vertės Kauno elektrinės investicinis projektas sunkmečiu jam yra net neįdomus, tai – privačių investuotojų reikalas.  

Kauno miesto meras atsisakė išreikšti savo nuomonę apie milijardo vertės projektą vienai iš Vokietijos draudimo bendrovių. Pozityvi miesto valdžios nuomonė sudarytų sąlygas atpiginti draudimo išlaidas elektrinės statytojams. A. Kupčinskas pareiškė, kad po tokio žingsnio jis tikrai sulauktų pasmerkimo iš opozicijos dėl viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo, todėl atsisakė rašyti raštą Vokietijos draudimo bendrovei „Euler Hermes Kreditversicherungs-AG“.

 

Gruodžio pabaigoje milijardo litų vertės projektas pristatytas Kauno miesto savivaldybės tarybos nariams. Jeigu Kauno miesto tarybos posėdis būtų vykęs kaip numatyta, informaciją apie naujos jėgainės statybą Kauno elektrinės vadovas Rimandas Stonys būtų pateikęs priešpaskutinis. Projektui aptarti savivaldybės tarybos nariai buvo numatę 48-ąją posėdžio darbotvarkės eilutę.

„Kuo labiau šalies energetikos strategijoje numatytas projektas plėtojamas, tuo audringesnės diskusijos kyla, nors jo nauda Kauno miestui, neturinčiam kito patikimo šilumos gamintojo – akivaizdi“, – pristatydamas projektą miesto savivaldybės tarybos nariams teigė projektą įgyvendinančios Kauno elektrinės vadovas R. Stonys.

 

„Kauno šilumos ūkis – ties kritine riba, miestas neturi nė vieno patikimo šilumos gamybos šaltinio. Net ir KTE katilai tarnauja daugiau nei 30, o Petrašiūnų elektrinės – per 40 metų. Nuo 2015-ųjų energijos gamybos įmonių įranga privalės atitikti Europos Sąjungos gamtosaugines normas ir technologinius standartus“, – sakė R. Stonys.

 

R. Stonys pabrėžė, kad šiuo metu Kauną apšildanti Kauno termofikacijos elektrinė (KTE) pagamina iki 95 proc. viso šilumos poreikio integruotam miesto šilumos tinklui. KTE yra pagrindinė šilumos gamintoja Kaune, tačiau norint modernizuoti senąją elektrinę, reikėtų investuoti apie 350 mln. litų, kad esami įrengimai būtų pritaikyti prie naujų gamtosauginių ir technologinių normų. Nėra garantijų, kad šios investicijos atsipirktų miestui, nes šiluma gyventojams specialistų skaičiavimu, brangtų apie 55 proc.

Pasak R. Stonio, pastačius naują elektrinę, elektros gamyba sudarys galimybes iki 20 proc. atpiginti šilumos gamybą Kaune. 

 

 

Nauja kombinuoto ciklo kogeneracinė elektrinė statoma vien tik investuotojų lėšomis. Elektrinės statybai Kaune pritraukiami Vakarų komerciniai bankai, Europos pensiniai fondai, užtikrinantys finansavimą ir lėšų panaudojimo skaidrumą. Vakarų finansinės institucijos net ekonominiu sunkmečiu sutinka prisidėti. Kreditus draudžia valstybinė Vokietijos kompanija „Euler Hermes Kreditversicherungs-AG“.

Elektrinės statybos konsultantė Suomijos bendrovė „Poyry Energy“ dalyvaus organizuojant tarptautinį naujos Kauno elektrinės generalinio rangovo konkursą ir prižiūrės statybų procesą. Remiantis Energetikos naujienų registro (ENR) vertinimu, „Poyry“ yra geriausia kombinuoto ciklo jėgainių konsultavimo ir projektavimo bendrovė pasaulyje. 

 

 

Tarptautinis rangos konkursas startuos vasarį. Spalio mėnesį tikimasi pasirašyti elektrinės statybos sutartį. Taip pat jau atlikta detali galimybių studija techninei projekto koncepcijai parinkti, parengta ir patvirtinta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, gautas Ūkio ministerijos leidimas galiai išplėsti, atlikta kabelinės elektros linijos parinkimo studija, skirta elektros jungčiai su nacionaliniu perdavimo tinklu, užtikrintas projekto finansavimas – gautos garantijos. Pabrėžtina, kad „Gazprom“ pasirengęs 20 metų garantuoti stabilų dujų tiekimą elektrinei.

Nauja Kauno elektrinė pradės veikti 2013-ųjų pavasarį. Joje gaminama elektra tikrai atpigintų šilumą kauniečiams. Kombinuoto ciklo dujų turbinos technologija pasaulyje itin vertinama dėl mažos aplinkos taršos ir didelio energijos gamybos efektyvumo. Tokių elektrinių daug pastatyta ne tik vakarų Europoje, bet ir kaimynystėje esančiose Švedijoje ar Latvijoje. Pirmoji tokia elektrinė pastatyta jau ir Lietuvoje – Panevėžyje.

 

Kauno miesto tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininko Raimundo Kaminsko įsitikinimu, yra ne tik ekonominiai, bet ir tam tikri politiniai skaičiavimai: „Būtina gerai išsiaiškinti, ar šis projektas nesikerta su Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatomis.“

Kai kuriems Kauno miesto savivaldybės tarybos nariams kėlė nerimą galimas „Gazprom“ dujų tiekimo nutraukimas Lietuvai.

Dar kartą Kauno miesto tarybos nariams pristatydamas ketinamos statyti milijardo litų vertės elektrinės projektą, R. Stonys perdėtomis pavadino baimes dėl „Gazprom“ dominavimo energetikos ūkyje ar galimo dujų tiekimo nutraukimo.

„Iki šiol dujų tiekimas Lietuvai niekada nebuvo nutrauktas, o „Gazprom“, reikia nepamiršti, yra vienas iš būsimo objekto – naujos Kauno elektrinės – akcininkų. Todėl „Gazprom“ pats suinteresuotas sėkmingu naujos kombinuoto ciklo elektrinės investicinio projekto vykdymu“, – sakė R. Stonys.

 

 

 

Kauno šilumos ūkis – ties kritine riba. Petrašiūnų elektrinės, „Šilko“ ir „Inkaro“ rajoninių katilinių katilai yra senesni negu 40 metų. „Pergalės“ rajoninės katilinės katilų svertinis amžiaus vidurkis artėja prie kritinės naudojimo ribos.

Šių gamybos šaltinių aptarnavimui nebuvo skiriama užtektinai lėšų.

Esama elektrinė Nauja elektrinė 1.Elektros galia (MW) 170 280–350 2. Šilumos galia viso (MW): 990 ~670  - kogeneracija (MW)  320 280–350 - vandens šildymo katilai (MW) 670 350 3. Reikalingos investicijos (mln. litų) 400 1100 4. Elektros/šilumos santykis 0,4-0,5 1,0–1,4 5. Elektrinės naudingos veiklos koeficientas (proc.) 80–85 89–93 6. Metinės eksploatacijos sąnaudos (mln. litų) 40 35

KTE ir naujos elektrinės palyginimas

 

Spaudos pranešimų prenumerata

Jūsų el.pašto adresas: