Apie mus

Kaune 2013-ųjų pradžioje pradės veikti nauja šiluminė elektrinė. Ją pastačius bus garantuotas patikimas elektros energijos tiekimas Lietuvos vartotojams ir gaminama pigi šiluma Kauno gyventojams.

 

Antrame pagal dydį Lietuvos mieste milijardo litų vertės investicinį projektą įgyvendina Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) valdoma įmonė Kauno elektrinė. 49 proc. Kauno elektrinės akcijų priklausys Europos Sąjungos ir Lietuvos investuotojams. Pagrindinis KTE valdytojas – Rusijos dujų koncernas „Gazprom“.

 

 

Elektrinės statybų projektas įsibėgėja – jau atliktas poveikio aplinkai vertinimas, gautas Ūkio ministerijos leidimas plėtrai, be to, atlikta kabelinės trasos parinkimo studija. Netrukus bus išrinktas elektrinės statybų techninis konsultantas.

 

„Kauną šildanti dabartinė elektrinė tiekia iki 95 proc. viso šilumos poreikio integruotam miesto šilumos tinklui, o elektrinės įrenginiams – jau 34 metai. Dvi rusiškos turbinos, gaminančios elektrą ir šilumą, pagal savo amžių dar pakankamai gerai dirba. Tačiau pagal techninius parametrus jos mažai efektyvios, todėl turėjome ieškoti tinkamiausio sprendimo“, – apie elektrinės plėtrą sakė Kauno elektrinės vadovas ir KTE valdybos narys Rimandas Stonys.

 

KTE užsakymu buvo atlikta keletas galimybių studijų, kuriose išnagrinėta, kokia elektrinė dirbtų efektyviausiai. Nuspręsta statyti apie 350 megavatų galios kombinuoto ciklo kogeneracinę elektrinę. 2013 metų pradžioje pastačius naują elektrinę, kuri gamins ir šilumą, ir elektrą, šilumos gamybos kainos Kaune bus mažiausios šalyje. Tai lems moderni šilumos gamybos technologija. Prognozuojama, kad energijos gamybos išlaidos mažės daugiau kaip 20 procentų.

 

 

Energetikos ekspertai teigia, kad naujos kogeneracinės elektrinės statyba Kaune bus naudinga ne tik Kauno gyventojams, bet ir visos Lietuvos žmonėms.

Energetikos ekspertas Rimantas Zabarauskas sakė, kad kauniečiams yra naudinga tai, jog miesto elektrinė su šiluma gamina ir elektrą. Vilnius ir Kaunas turi didelės galios kogeneracines elektrines. Kogeneracija leidžia bendrame cikle gaminti šilumą ir elektros energiją, ir, ją pardavus, atpiginti šilumą vartotojams.

 

„Vien tik šilumos gamyba vandens šildymo katilais tokio pranašumo neturi. Pavyzdžiui, „Šiaulių energija" gamina šilumą vien tik iš gamtinių dujų ir praktiškai neturi kogeneracinių įrenginių. Šilumos kaina Šiauliuose yra apie 10 proc. didesnė negu Kaune ir Vilniuje", - sakė R.Zabarauskas.

 

Lietuvos energetikos instituto tarybos pirmininkas akademikas Jurgis Vilemas įsitikinęs, kad Kauno elektrinės valdytojams rūpi ne tik Kauno miestas. Pagrindinį pelną jie žada gauti iš parduotos elektros energijos po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Nauja galinga elektrinė Kaune būtų naudinga visos šalies gyventojams.

 

„Didesnė konkurencija tarp elektros tiekėjų atsiras po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Galime tikėtis, kad nauja šiluminė elektrinė bus ekonomiškai efektyvesnė negu naujai statomas blokas Elektrėnuose. Užsienio įmonės siūlys elektros energiją Lietuvai, tačiau „Gazprom“ savo valdomai įmonei Kaune galės pasiūlyti pigesnį kurą ir taip prisidėti prie mažesnių elektros kainų Lietuvoje“, - tvirtino J.Vilemas.

 

Planuojama, kad naujoje elektrinėje gaminant 1 vienetą elektros energijos būtų gaminama 1 vienetas ar net mažiau šilumos energijos - tai leistų sumažinti pastovių išlaidų dalį, priskiriamą šilumos gamybai.

 

Vienas būdų mažinti šilumos gamybos išlaidas, o tuo pačiu ir gyventojų išlaidas šildymui, - taršos mažinimas, įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) politiką. Naujojoje elektrinėje bus įdiegta moderni ir griežtus ES aplinkosaugos reikalavimus atitinkanti energijos gamybos technologija.

 

Į aplinką išmetamus teršalus kontroliuos automatinė nepertraukiamojo stebėjimo sistema. Bus naudojami vandens paruošimo įrenginiai, kuriems reikalingas kelis kartus mažesnis cheminių priemonių kiekis, palyginti su šiuo metu Lietuvoje naudojamomis technologijomis. Planuojama įdiegti efektyvias aušinimo sistemas, o žemų azoto oksidų kiekio degikliai bus naudojami dujų turbinose ir katiluose.

 

„Naudojant pažangiausias prieinamas technologijas bus užtikrintas oro taršos bei triukšmo mažėjimas. Dirbame principingai - švari aplinka bus išsaugota ateities kartoms“, – sakė KTE generalinis direktorius Antanas Pranculis.

 

 

Didelį investicinį projektą įgyvendinantys gamintojai yra aktyvūs ir Kauno miesto bendruomenės nariai. KTE šiuo metu visose Kauno bendrojo lavinimo mokyklose įgyvendina socialinį projektą „Pažangiausia klasė“.

 

„Savo veikloje vadovaujamės pažangiausiomis ir moderniausiomis idėjomis bei nuolat ieškome novatoriškų sprendimų. Pažangumo idėją nusprendėme populiarinti ir Kauno mokyklose, todėl skelbiame konkursą, skatinantį mokinius siekti geresnių mokymosi rezultatų“, – sakė KTE vadovas A.Pranculis.

 

Projektas „Pažangiausia klasė“ skirtas Kauno bendrojo lavinimo mokyklų 5-11 klasėms. Konkursą laimės ta klasė, kuri labiausiai pagerins savo mokymosi rezultatus per einamąjį trimestrą ar semestrą, lyginant su praėjusiuoju. Konkursą laimėjusi klasė bus apdovanota pažangą simbolizuojančiu prizu – kelione laivu į Švedijos sostinę, aplankant Nobelio muziejų.

 

Konkurse „Pažangiausia klasė“ skatinama pralenkti save patį, tobulėti ir siekti geresnių rezultatų. „Šilumos ir elektros energijos gamyba – komandinis darbas. Esame įsitikinę, kad dirbant komandoje pasiekiami geriausi rezultatai ir didžiausios pergalės. Tai atskleis ir šis socialinis projektas, – tvirtino A.Pranculis.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Spaudos pranešimų prenumerata

Jūsų el.pašto adresas: