Kauno elektrinės projektas juda į priekį
2009-12-21
Kaune 2013-ųjų metų pradžioje pradės veikti nauja kombinuoto ciklo kogeneracinė elektrinė. Ją pastačius bus garantuotas patikimas elektros energijos tiekimas Lietuvos vartotojams ir gaminama pigi šiluma kauniečiams.
Antrame pagal dydį Lietuvos mieste milijardo litų vertės investicinį projektą įgyvendina Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) valdoma įmonė Kauno elektrinė. Tai yra didžiausias investicinis projektas mieste.
Elektrinė statoma vien tik investuotojų lėšomis. Įgyvendinant projektą pritraukiami Vakarų Europos pensiniai fondai, užtikrinantys finansavimą ir lėšų panaudojimo skaidrumą. Vakarų finansinės institucijos, netgi sunkmečiu sutinka prisidėti. Projektą kredituos Vakarų komerciniai bankai. Kreditus draudžia Vokietijos kompanija „Euler Hermes Kreditversicherungs-AG“.
Esama investicinio projekto situacija
Elektrinės statybų projektas įsibėgėja – prieš dvi savaites paskelbus konkursą pasirinktas konsultantas ir techninis prižiūrėtojas. Juo tapo Suomijos bendrovė “Poyry Energy”. Konsultantas ir techninis prižiūrėtojas dalyvaus organizuojant tarptautinį naujos Kauno elektrinės generalinio rangovo konkursą ir prižiūrės statybų procesą. Remiantis Energetikos naujienų registro (ENR) vertinimu, „Poyry“ yra geriausia kombinuoto ciklo jėgainių konsultavimo ir projektavimo bendrovė pasaulyje.
Ateinančių metų vasarį planuojama startuoti su tarptautiniu rangos konkursu. Spalio mėnesį tikimasi pasirašyti elektrinės statybos sutartį.Taip pat jau atlikta detali galimybių studija techninei projekto koncepcijai parinkti, parengta ir patvirtinta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, gautas Ūkio ministerijos leidimas galiai išplėsti, atlikta kabelinės elektros linijos parinkimo studija, skirta elektros jungčiai su nacionaliniu perdavimo tinklu, užtikrintas projekto finansavimas – gautos garantijos.
„Dabartinė elektrinė Kaunui pagamina iki 95 proc. viso šilumos poreikio integruotam miesto šilumos tinklui, o elektrinės įrenginiams – jau 34 metai. Dvi rusiškos turbinos, gaminančios elektrą ir šilumą, pagal savo amžių dar pakankamai gerai dirba. Tačiau pagal techninius parametrus jos mažai efektyvios, todėl turėjome ieškoti tinkamiausio sprendimo“, – apie elektrinės plėtrą sakė Kauno elektrinės vadovas ir KTE valdybos narys Rimandas Stonys.
KTE užsakymu buvo atlikta keletas galimybių studijų, kuriose išnagrinėta, kokia elektrinė dirbtų efektyviausiai. Nuspręsta statyti apie 280-350 megavatų galios kombinuoto ciklo kogeneracinę elektrinę.
Dabartinėje elektrinėje gaminant vieną vienetą elektros energijos, pagaminama daugiau nei 2 vienetai šiluminės energijos. Naujoje elektrinėje planuojama, kad gaminant 1 vnt. Elektros energijos pagaminti ir 1 vnt. ar net mažiau šilumos energijos. Tai leistų sumažinti pastovių sąnaudų dalį, tenkanti vienam šiluminės energijos vienetui.
2013 metų pradžioje pastačius naują elektrinę, kuri gamins ir šilumą, ir elektrą, šilumos gamybos kainos Kaune bus mažiausios šalyje. Tai lems moderni šilumos gamybos technologija. Prognozuojama, kad energijos gamybos išlaidos mažės daugiau kaip 20 procentų.
Naujos elektrinės nauda Lietuvos gyventojams
Energetikos ekspertai teigia, kad naujos kogeneracinės elektrinės statyba Kaune bus naudinga ne tik Kauno gyventojams, bet ir visos Lietuvos žmonėms.
Energetikos ekspertas Rimantas Zabarauskas aiškino, kad kauniečiams yra naudinga tai, jog miesto elektrinė su šiluma gamina ir elektrą. Vilnius ir Kaunas turi didelės galios kogeneracines elektrines. Kogeneracija leidžia bendrame cikle gaminti šilumą ir elektros energiją, ir, ją pardavus, atpiginti šilumą vartotojams.
„Vien tik šilumos gamyba vandens šildymo katilais tokio pranašumo neturi. Pavyzdžiui, „Šiaulių energija" gamina šilumą vien tik iš gamtinių dujų ir praktiškai neturi kogeneracinių įrenginių. Šilumos kaina Šiauliuose yra didesnė negu Kaune ir Vilniuje", - sakė R.Zabarauskas.
„Kogeneracinės elektrinės gerai, kai reikia efektyviai naudojant kurą gaminti elektrą ir šilumą. Lietuvoje veikiančios tokios elektrinės leidžia už šildymą mokėt pigiau vilniečiams ir kauniečiams“, - kogeneracinių elektrinių privalumus vardino Kauno technologijos universiteto (KTU) docentas Anzelmas Bačauskas.
Lietuvos energetikos instituto tarybos pirmininkas akademikas Jurgis Vilemas įsitikinęs, kad Kauno elektrinės valdytojams rūpi ne tik Kauno miestas. Pagrindinį pelną jie žada gauti iš parduotos elektros energijos po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Nauja galinga elektrinė Kaune būtų naudinga visos šalies gyventojams.
„Didesnė konkurencija tarp elektros tiekėjų atsiras po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Galime tikėtis, kad nauja kogeneracinė elektrinė Kaune bus ekonomiškai efektyvesnė negu naujai statomas blokas Elektrėnuose.“, - aiškino akademikas J.Vilemas.
Švari aplinka bus išsaugota ateities kartoms
Vienas būdų mažinti šilumos gamybos išlaidas, o tuo pačiu ir gyventojų išlaidas šildymui, - taršos mažinimas, įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) politiką. Naujojoje elektrinėje bus įdiegta moderni ir griežtus ES aplinkosaugos reikalavimus atitinkanti energijos gamybos technologija.
Į aplinką išmetamus teršalus kontroliuos automatinė nepertraukiamojo stebėjimo sistema. Bus naudojami vandens paruošimo įrenginiai, kuriems reikalingas kelis kartus mažesnis cheminių priemonių kiekis, palyginti su šiuo metu Lietuvoje naudojamomis technologijomis. Planuojama įdiegti efektyvias aušinimo sistemas, o žemų azoto oksidų kiekio degikliai bus naudojami dujų turbinose ir katiluose.
„Naudojant pažangiausias prieinamas technologijas bus užtikrintas oro taršos bei triukšmo mažėjimas. Dirbame principingai - švari aplinka bus išsaugota ateities kartoms“, – sakė KTE generalinis direktorius Antanas Pranculis.
Socialinė atsakomybė
Kauno elektrinė užtikrins dabar įgyvendinamų Kauno termofikacijos elektrinės socialinės atsakomybės projektų tęstinumą. Jie jau turi gilias tradicijas. KTE yra aktyvi miesto bendruomenės narė. Bendrovė nuolat teikia paramą kultūros renginiams, švietimo, gydymo įstaigoms, įvairių šakų sporto klubams.
KTE kartu su Kauno elektrine paskelbė „Pažangiausios klasės“ konkursą ir tarp miesto mokinių paskleidė pažangos idėją. Kauno m. savivaldybė tapo šio konkurso globėja. Konkursas buvo skirtas Kauno bendrojo lavinimo mokykloms.
„Savo veikloje vadovaujamės pažangiausiomis ir moderniausiomis idėjomis bei nuolat ieškome novatoriškų sprendimų. Pažangumo idėją nusprendėme populiarinti ir Kauno mokyklose, todėl skelbėme konkursą, skatinantį mokinius siekti geresnių mokymosi rezultatų“, – sakė KTE vadovas A.Pranculis.
Laimėtojais tapo klasė, kuri per einamąjį trimestrą/ semestrą padarė didžiausią pažangą – labiausiai pagerino mokymosi rezultatus. Į „Pažangiausios klasės“ konkursą įsitraukė beveik šimtas klasių. Konkurso laimėtojai vyko į Stokholmą, į pažangą simbolizuojantį Nobelio muziejų.
Konkursas sulaukė didelio grįžtamojo ryšio, klasėse sustiprino komandinį darbą, mokinius uždegė noru siekti geresnių mokymosi rezultatų, todėl netrukus bus skelbiamas jau antrasis „Pažangiausios klasės“ konkursas.
Naujos Kauno elektrinės investicinio projekto etapai
2009 m. gruodis – parinktas konsultantas ir techninis prižiūrėtojas ( Suomijos bendrovė „Poyry Energy Oy„).
2010m. vasaris – elektrinės statybos tarptautinio konkurso pradžia.
2010m. birželis – pasiūlymų pateikimas elektrinės statybai.
2010m. spalis – elektrinės statybos sutarties pasirašymas.
2010m. lapkritis – 2013 balandis - elektrinės projektavimas, statyba, derinimas.
Nuo 2013m. gegužės – elektrinės eksploatavimas.
© Mūsų Aukštaitija, Mūsų Žematija, Mūsų Suvalkija, Mūsų Dzūkija
Kiti pranešimai