Kauno elektrinėje - investicijos ir iš Europos Sąjungos, ir iš Rusijos

2009-04-24

Kol trypčiojama vietoje dėl naujos atominės elektrinės statybos, energetinis projektas - Kauno šiluminės elektrinės plėtra - sparčiai juda į priekį.

Milijardo litų investicija 2013 metų pradžioje virs nauja kogeneracinė elektrine, kuri gamins elektrą Lietuvos reikmėms bei šilumą Kauno vartotojams.
Moderni elektrinė sumažins Lietuvos energetinę priklausomybę nuo rusiškos elektros, o Kaune gaminama šiluma bus viena pigiausių Lietuvoje.
Maždaug 350 megavatų galios elektrinės statybų projektą įgyvendina bendrovė Kauno elektrinė. Ją valdo Kauno termofikacijos elektrinė (KTE), priklausanti Rusijos koncernui „Gazprom".
49 proc. Kauno elektrinės akcijų priklausys Europos Sąjungos ir Lietuvos investuotojams.

Išrinks konsultantą

Netrukus bus paskelbta, kas laimėjo elektrinės statybų techninio konsultanto konkursą. Jame dalyvauja dvi Vakarų bendrovės.
Poveikio aplinkai vertinimas jau atliktas, gautas Ūkio ministerijos leidimas plėtrai, be to, atlikta kabelinės trasos parinkimo studija.
„Kauną šildanti dabartinė elektrinė tiekia iki 95 proc. visos šilumos, o elektrinės įrenginiams - jau 34 metai.
Dvi rusiškos turbinos, gaminančios elektrą ir šilumą, pagal savo amžių dar gana gerai dirba.
Tačiau pagal techninius rodiklius jos mažai efektyvios, nepatikimos, todėl turėjome ieškoti efektyvesnio sprendimo", - sakė Kauno elektrinės vadovas Rimandas Stonys.
KTE užsakymu buvo atliktos kelios galimybių studijos, kuriose išnagrinėta, kokia elektrinė dirbtų efektyviausiai.
Nuspręsta statyti maždaug 350 megavatų galios kombinuoto ciklo kogeneracinę elektrinę. Išlaidos energijai gaminti naujojoje elektrinėje bus mažesnės daugiau kaip 20 procentų.

Žvalgosi į šalies valdžią

„Sveikiname kiekvieną pažangesnę investiciją, tiesa, miestui svarbu nelikti monopolininkų rankose", - apie Kauno elektrinės statybų projektą sakė Kauno meras konservatorius Andrius Kupčinskas.
Tikimasi, kad tokio dydžio projektui daugiau dėmesio skirs tiek naujai sukurta Energetikos ministerija, tiek ir Vyriausybė, nes šis projektas svarbus visos Lietuvos energetikai, todėl negali būti paliktas tik miesto savivaldybei.
Miesto vadovas svarstė, kad Kaunui užtektų ir 100 megavatų galios elektrinės, bet dabartiniai KTE savininkai sprendžia geopolitines energetikos problemas, kurios kils po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo.

Stiprins energetinį saugumą

Kadenciją baigęs prezidentas Algirdas Brazauskas mano, kad kogeneracinės elektrinės statybų projektas Kaune prisidės prie Lietuvos energetinio saugumo stiprinimo. v „Esu tokio dalyko šalininkas. Šiluminės elektrinės yra geras išradimas. Reikia statyti tokias elektrines, o kad jos duoda daug naudos vartotojams, rodo Panevėžio pavyzdys. Ir kituose miestuose reikėtų atnaujinti katilines arba statyti kombinuoto ciklo elektrines", - teigia A.Brazauskas.
Jis įsitikinęs, kad baimintis rusiškų investicijų ES valstybei Lietuvai nėra jokių priežasčių: „Jeigu bijosime „Gazprom" ir nieko nedarysime, tai ir liksime ubagėliai Europoje. Reikia kalbėtis su „Gazprom" ir sudaryti mums palankias sutartis. Juk galime derėtis".

Kaunas lenkia sostinę?

Pastaruoju metu energetikų sluoksniuose kalbama, jog Kaunas geriau plėtoja savo energetinius pajėgumus negu Vilnius. Tai pastebi ir šalies politikai.
Pasak buvusio Vilniaus mero, dabartinio Seimo nario Artūro Zuoko, Kauno miesto ir šalies valdžia turėtų siekti, kad projektas būtų sėkmingai įgyvendintas ir kuo greičiau prasidėtų. Dabar kiekvienas investuotas litas Lietuvoje yra gyvybiškai svarbus.
„Kaune yra didesnis poreikis atnaujinti šilumos ūkį negu Vilniuje, nes įrenginiai yra atgyvenę. Didžiausios problemos Kaune susijusios ne su gamyba, o su šilumos tiekimu, tad miesto savivaldybė turėtų prisiimti atsakomybę dėl šilumos tiekimo kokybės", - nelinkęs nuolaidžiauti A.Zuokas.
Lietuvos energetikos instituto tarybos pirmininkas akademikas Jurgis Vilemas žiniasklaidoje yra minėjęs, kad Vilniaus šilumos gamintojai neplanuoja renovuoti esamos šiluminės elektrinės, todėl Kauno elektrinės įgyvendinamas projektas bus moderniausias bei efektyviausias Lietuvoje.
„Tai suteiks Kauno miestui daug privalumų. Nors daugeliui gali nepatikti, tačiau galima teigti, kad Kaunas įgis net politinį pranašumą prieš kitus didžiuosius miestus", - kalbėjo J.Vilemas.

Išliks mažos šilumos kainos

J.Vilemo nuomone, Kaunas pastaruosius keletą metų turėjo mažiausią šilumos gamybos kainą Lietuvoje, todėl pastačius naująją elektrinę galima ir toliau tikėtis, kad šilumos kaina bus mažesnė negu kituose Lietuvos didmiesčiuose.
Kauno meras A.Kupčinskas norėtų, jog elektrinės statytojai miesto tarybai sutartimi įsipareigotų, kad šilumos kainos nedidėtų.
Akademikas J.Vilemas mano, kad dabartiniams Kauno elektrinės savininkams rūpi ne tik Kauno miesto rinka. Pagrindinį pelną jie ketina gauti iš prekybos elektros energija po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo.
Taigi nauja galinga elektrinė Kaune būtų naudinga visos šalies gyventojams.
„Didesnė konkurencija tarp elektros tiekėjų atsiras po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo.
Galime tikėtis, kad nauja šiluminė elektrinė bus ekonomiškai efektyvesnė nei naujai statomas blokas Elektrėnuose.
Ukrainos, Estijos ir Rusijos įmonės siūlys elektros energiją Lietuvai, tačiau „Gazprom" savo valdomai įmonei Kaune galės pasiūlyti pigesnių dujų ir taip prisidėti prie mažesnių elektros kainų Lietuvoje", - tikino J.Vilemas.

Skatina mokinių pažangą

Didžiulį investicinį projektą įgyvendinantys Kauno energijos gamintojai - aktyvūs ir miesto bendruomenės nariai.
KTE šiuo metu visose Kauno bendrojo lavinimo mokyklose įgyvendina socialinį projektą „Pažangiausia klasė".
Projekto, kuriame dalyvauja 5-11 klasių moksleiviai, esmė - skatinti miesto moksleivius kuo geriau mokytis.
Didžiausią pažangą per trimestrą ar semestrą padariusi klasė bus apdovanota kelione į Nobelio muziejų Stokholme.
„Šilumos ir elektros energijos gamyba - komandinis darbas. Esame įsitikinę, kad dirbant komandoje pasiekiama geriausių rezultatų ir didžiausių pergalių.
Tai atskleis ir šis projektas, - tvirtino KTE vadovas Antanas Pranculis. - Laimėti konkursą „Pažangiausia klasė" daugiausia galimybių turi ta klasė, kuri dirbs išvien, - ne tik stengsis kiekvienas individualiai, bet ir padės bendraklasiams. Pergalę lems bendras visos klasės rezultatas".

Kiti pranešimai

Švari aplinka bus išsaugota ateities kartoms

Apie mus