Apie mus

Antrame pagal dydį Lietuvos mieste įgyvendinamas didžiausias investicinis projektas Lietuvoje – milijardo litų vertės naujos šiluminės elektrinės statyba.

 

 

Kaune iki 2013-ųjų pradžios bus pastatyta nauja šiluminė elektrinė. Ji taps patikimu elektros energijos tiekėju Lietuvai po Ignalinos atominės elektrinės veiklos nutraukimo, o šilumos kainos kauniečiams išliks vienos mažiausių Lietuvoje. Šiuo metu Kauno termofikacijos elektrinė (KTE), valdoma Rusijos koncerno „Gazprom“, Kauno integruotam tinklui gamina apie 95 proc. šilumos.

 

Maždaug 350 megavatų galios elektrinės statybų projektą įgyvendina KTE valdoma įmonė Kauno elektrinė. 49 proc. Kauno elektrinės akcijų priklausys Europos Sąjungos ir Lietuvos investuotojams.  

 

„Dabartiniams KTE įrenginiams – jau 34 metai. Dvi rusiškos turbinos, gaminančios elektrą ir šilumą, pagal savo amžių dar pakankamai gerai dirba. Tačiau pagal techninius parametrus jos mažai efektyvios, nepatikimos, todėl turėjome ieškoti efektyvesnio sprendimo“, – apie investicinį projektą Kaune pasakojo Kauno elektrinės vadovas Rimandas Stonys.

 

KTE užsakymu buvo atlikta keletas galimybių studijų, kuriose išnagrinėta, kokia elektrinė dirbtų efektyviausiai. Nuspręsta statyti apie 350 megavatų galios kombinuoto ciklo kogeneracinę jėgainę. Energijos gamybos išlaidos naujoje elektrinėje bus mažesnės daugiau kaip 20 procentų.

 

Netrukus bus paskelbta, kas taps elektrinės statybų techniniu konsultantu. Konkurse dalyvauja dvi Vakarų bendrovės. Tuo tarpu poveikio aplinkai vertinimas jau atliktas, gautas Ūkio ministerijos leidimas plėtrai, be to, atlikta kabelinės trasos parinkimo studija.

 

 

Kadenciją baigęs prezidentas Algirdas Brazauskas mano, kad naujos kogeneracinės elektrinės statybų projektas Kaune bus naudingas ne tik Kauno gyventojams, bet ir visos Lietuvos žmonėms.

 

„Esu šalininkas tokio dalyko. Šiluminės elektrinės yra geras išradimas. Reikia statyti tokias elektrines, o kad jos duoda daug naudos vartotojams, rodo Panevėžio pavyzdys. Ir kituose miestuose reikėtų modernizuoti katilines arba statyti kombinuoto ciklo elektrines“, – teigia A.Brazauskas.

 

Lietuvos energetikos instituto tarybos pirmininkas akademikas Jurgis Vilemas įsitikinęs, kad Kauno elektrinės valdytojams rūpi ne tik Kauno miestas. Pagrindinį pelną jie žada gauti iš parduotos elektros energijos po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Nauja galinga elektrinė Kaune būtų naudinga visos šalies gyventojams.

 

„Didesnė konkurencija tarp elektros tiekėjų atsiras po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Galime tikėtis, kad nauja šiluminė elektrinė bus ekonomiškai efektyvesnė negu naujai statomas blokas Elektrėnuose. Užsienio įmonės siūlys elektros energiją Lietuvai, tačiau „Gazprom“ savo valdomai įmonei Kaune galės pasiūlyti pigesnį kurą ir taip prisidėti prie mažesnių elektros kainų Lietuvoje“, - aiškino J.Vilemas.

 

 

Buvęs Vilniaus miesto meras, Seimo narys Artūras Zuokas įsitikinęs, kad Kauno miesto ir nacionalinė valdžia turėtų siekti, kad Kauno elektrinės projektas būtų sėkmingai įgyvendintas ir kuo greičiau prasidėtų. Šiandieninio ekonominio nuosmukio metu kiekviena investicija Lietuvoje yra gyvybiškai svarbi ir sveikintina. 

 

„Kaune yra didesnis poreikis atnaujinti šilumos ūkį negu Vilniuje, nes įrengimai yra atgyvenę. Didžiausios problemos Kaune susiję ne su gamyba, bet šilumos tiekimu, todėl miesto savivaldybė turėtų prisiimti atsakomybę dėl šilumos tiekimo kokybės“, - tvirtai savo poziciją dėsto A.Zuokas.

 

Kauno miesto valdžia taip pat supranta tokio mąsto investicijų naudą, tačiau bijo galimos monopolijos.

 

„Sveikiname kiekvieną pažangesnę investiciją, tiesa, miestui svarbu nelikti monopolininkų rankose“, - sakė miesto meras konservatorius krikščionis demokratas Andrius Kupčinskas.

 

Pasak jo, naujos šiluminės elektrinės projektas jau buvo pristatytas miesto savivaldybėje. Tikimasi, kad tokio dydžio projektui daugiau dėmesio skirs tiek naujai sukurta Energetikos ministerija, tiek ir Vyriausybė, nes šis projektas sprendžia visos Lietuvos energetikos klausimus, todėl negali būti paliktas tik miesto savivaldybei.

 

 

Planuojama, kad naujoje elektrinėje gaminant 1 vienetą elektros energijos būtų gaminama 1 vienetas ar net mažiau šilumos energijos - tai leistų sumažinti pastovių išlaidų dalį, priskiriamą šilumos gamybai.

 

Vienas būdų mažinti šilumos gamybos išlaidas, taip pat ir gyventojų išlaidas šildymui, - taršos mažinimas, įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) politiką. Naujojoje elektrinėje bus įdiegta moderni ir griežtus ES aplinkosaugos reikalavimus atitinkanti energijos gamybos technologija.

 

Į aplinką išmetamus teršalus kontroliuos automatinė nepertraukiamojo stebėjimo sistema. Bus naudojami vandens paruošimo įrenginiai, kuriems reikalingas kelis kartus mažesnis cheminių priemonių kiekis, palyginti su šiuo metu Lietuvoje naudojamomis technologijomis. Planuojama įdiegti efektyvias aušinimo sistemas, o žemų azoto oksidų kiekio degikliai bus naudojami dujų turbinose ir katiluose.

 

„Naudojant pažangiausias prieinamas technologijas bus užtikrintas oro taršos bei triukšmo mažėjimas. Dirbame principingai -- švari aplinka bus išsaugota ateities kartoms“, – tvirtino KTE generalinis direktorius Antanas Pranculis.

Spaudos pranešimų prenumerata

Jūsų el.pašto adresas: