Apie mus

Kaune milijardo litų investicija 2013-ųjų pradžioje virs nauja kogeneracine elektrine, kuri gamins elektrą Lietuvos reikmėms ir šilumą – kauniečiams. Už investicinio projekto įgyvendinimą atsakinga pernai įsteigta bendrovė Kauno elektrinė.  

 

Apie naujos termofikacinės elektrinės projektą ir Lietuvos energetikos sektoriaus ateitį – LK kalbėjosi su Kauno elektrinės generaliniu direktoriumi ir dabar miestui šilumą gaminančios Kauno termofikacijos elektrinės (toliau KTE) valdybos nariu Rimandu Stoniu:

 

- Naujos elektrinės statybų projektą sėkmingai įgyvendiname ir tikrai nestovime vietoje. Nežiūrint į tai, kad šis investicinis projektas itin sudėtingas mes dirbame.

Šiai dienai jau turime pasirinkę pagrindinius techninius konsultantus su kuriais netrukus bus pasirašyta sutartis. Tada ruošime dokumentus generaliniam rangovui ir techninės įrangos gamintojui parinkti. Šiemet šis procesas turėtų baigtis.

Dabar mes pradedame detalaus plano rengimo procedūrą. Esame užsibrėžę tikslą, kad 2013-ųjų metų pradžioje nauja kogeneracinė elektrinė pradėtų savo veiklą. Jeigu pavyks optimaliais terminais įgyvendinti projektą, tai elektrinė pradės dirbti nuo 2012-ųjų metų šildymo sezono pradžios rudens.

 

- Kliūčių įgyvendinant naujos elektrinės statybų projektą nėra. Savaime suprantama, įvairių pasvarstymų, pamąstymų, ar reikalinga tokio galingumo elektrinė, yra, bet kas liečia oficialią valdžios nuomonę, tai prieštaravimų ar trukdymo nesulaukiame.

Valstybės energetikos strategijoje yra numatyta kogeneracijos plėtra. Mes turime statybos leidimus, žemės nuomos klausimai sutvarkyti, PAV (aut. past. poveikio aplinkai vertinimo) ataskaita ir visi su tuo susiję svarstymai bei procedūros atlikti. Pamąstymų ir apsikeitimų nuomonėmis yra, bet tai natūralu, nes projektas socialiai jautrus ir svarbus ne tik Kaunui, bet ir Lietuvai. Juk bus gaminama ne tik pigi šiluma kauniečiams, bet mes planuojame užimti didelę Lietuvos elektros rinkos dalį. Įvertinant, kad egzistuoja skirtingų verslo grupių interesai, įvairių projekto vertinimų išvengti nepavyks.

Mano nuomone yra keletas svarbiausių šio projekto akcentų. Tai nauda vartotojui, kuo aš neabejoju, ir galiu užtikrinti, kad pastačius naują elektrinę tikrai pigs gaminamos šilumos kaina. Vertinant saugumą, tai gamintojas valstybės viduje yra visada saugiau negu importas. Dėl nacionalinio saugumo, tai galiu atsakyti, kad objektas reikalingas ir naudingas valstybei.

Noriu pasikartoti ir priminti, kad esame atviri diskusijoms ir pasirengę išklausyti įvairias nuomones.

 

- Tik po pasiruošimo konkursui ir gavimo pasiūlymų bus galima kalbėti, kurį techninės įrangos gamintoją pasirinkome. Tačiau jeigu pažvelgti plačiau, tai elektrinės statybų eigoje naudosimės gausybės įmonių paslaugomis.

Technologijos, kai vienu metu gaminama ir elektra, ir šiluma pasaulyje yra tik keli gamintojai. Su visais jais esame preliminariai kalbėję. Galiu pasakyt, kad tokias turbinas, kokia numatoma naujoje kogeneracinėje elektrinėje gali gaminti tik „Siemens“, „General Electric“ ir „Ansaldo“. Jeigu pasirinktume kitą technologiją – variklius, tada prisidėtų dar pora kompanijų. Tiesa, Rusijoje, Sankt Peterburge yra dar vienas gamintojas, bet preliminariais vertinimais jo gaminamos turbinos neatitinka mūsų techninių reikalavimų.

Pabrėžiu, kad konkursas bus atviras ir viešas. Mes sudarysime sąlygas visiems pasaulio ir Europos tokios technologijos gamintojams dalyvauti jame.

 

- Teigiamai vertiname visas alternatyvas. Tačiau šiukšlių deginimą laikyčiau ne tiek energetiniu klausimu, kiek ekologiniu.

Lietuva gali išsiversti be daugybės dalykų. Kaip parodė gyvenimas, mums teks išsiversti ir be Ignalinos atominės elektrinės. Juk galima būtų išsiversti ir be centrinio šildymo. Jeigu Kaunas gali išsiversti be naujos kogeneracinės elektrinės, tai gali išsiversti ir be šiukšlių deginimo. Mes jokiu būdu neteigiame, kad esame geriausi ir tik mūsų technologija turi teisę egzistuoti. Žmonės, kurie taip kalba arba nesupranta, arba nenori suprasti, arba stokoja kompetencijos, arba tiesiog proteguoja vieną ar kitą energijos gamybos būdą.

Noriu priminti, kad jeigu nestatome naujos termofikacinės elektrinės, tai 2015-ais metais būsime priversti uždaryti dabartinę elektrinę, kuri neatitiks Europos Sąjungos reikalavimų. Kuo tada šildysime Kauną, kai dabar net 90 proc. šilumos pagaminama Kauno termofikacijos elektrinėje. Svarbiausia yra nauda vartotojui. Šiuo metu pati šiuolaikiškiausia yra kogeneracijos technologija - kai vienu metu gaminama ir elektra, ir šiluma.  Tokį variantą pasirinkome, kad gaminamos šilumos kaina būtų mažiausia, kad miesto gyventojai šilumą pirktų pigiausiai.

 

- Lietuvoje veikia vėjo jėgainės, biokuro katilinės, hidroelektrinės. Daugumai Europos valstybių reiktų pasimokyti iš Lietuvos. Lietuva pagal atsinaujinančius energijos gamybos šaltinius yra aukščiau Europos Sąjungos vidurkio. Mus lenkia tik tokios valstybės kaip Švedija, Latvija, Suomija ir dar kelios. Europos pramonės lyderėse, tokiose kaip Vokietija, Italija, Graikija, Olandija, Čekija ir daugelis kitų atsinaujinantys energijos gamybos šaltiniai procentaliai užima ženkliai mažesnę dalį negu Lietuvoje.

Jeigu kalbėti apie šilumos gamybą Lietuvoje, tai atsinaujinantys šaltiniai galėtų užimti didesnę dalį negu dabar, bet kas liečia elektros gamybą, tai manu, kad tai yra neįmanoma. Net jei visą Lietuvą apsodintume biokurui tinkamais augalais ir naudotume juos kaip elektrinių kurą vis tiek nepagamintume tiek elektros energijos, kad patenkintume Lietuvos poreikį.

Atsinaujinantys energijos gamybos šaltiniai didina šalies energetinę nepriklausomybę, bet negali išspręsti visų energetinių klausimų. Nors pagal šilumos suvartojimą esame lyderiai Europoje, tačiau pagal elektros energijos suvartojimą atsiliekame 2-3 kartus nuo vidurkio.

 

- Taip, jeigu kalbėtume tik apie Kauną, tai 350 megavatų galios elektrinės miestui per daug, bet jeigu kalbame apie Lietuvą, tai iki 18 proc. visos šaliai reikalingos elektros energijos bus gaminama šioje elektrinėje. Kita vertus ar nenaudinga miestui, kad ateina vieno milijardo litų vertės investicijos, ar blogai, kad Kaunas užims ženklią dalį Lietuvos elektros energijos balanse?

Kaune šilumos gamyba yra viena pigiausių Lietuvoje ir siekiame išlaikyti tokią situaciją. Todėl elektrinės poreikis yra daugiau ekonominis negu politinis klausimas. Atlikus skaičiavimus, rizikos faktorių vertinimus, paaiškėjo, kad optimalus variantas – statyti visiškai naują elektrinę, gaminančią šilumą ir elektrą. Sutikite, vartotojams itin svarbu, kad pigtų šiluma. 

Biokuro, šiukšlių deginimo katilinės neišspręs šilumos poreikio Kaunui. Remiantis KTU specialistų daryta studija, net surinkus visas Kauno regiono atliekas būtų pagaminta tik apie 20 proc. Kauno miestui reikalingos šilumos.

Po galutinių skaičiavimų su techniniais konsultantais nuspręsime kokio galingumo (nuo 280 iki 350 megavatų galios) elektrinė bus naudingiausia ir miestui, ir vartotojams.

 

- Mes planuojame užimti dalį Lietuvos elektros energijos rinkos ir kaina galime konkuruoti su Lietuvos elektrine. Kondensaciniu režimu dirbanti elektrinė Elektrėnuose negali konkuruoti savo gaminamos elektros energijos kaina su kogeneracinėmis jėgainėmis.

Galingumu su Lietuvos elektrine šiuo metu, iki naujos atominės elektrinės atsiradimo, joks gamintojas negali konkuruoti. Diskusijų objektas, kiek milijardų kilovatvalandžių elektros energijos turėtų gaminti ši elektrinė. Aš turiu savo nuomonę, kurios nenoriu primesti, jog nereikia tokiu pajėgumu dirbti Lietuvos elektrinei kaip yra suplanuota.

Valstybė turėtų skatinti ir pirkti energiją iš pigesnių vietinių gamybos šaltinių. Kogeneracija šiuo metu yra pigesnė. Lietuvos elektrinė yra reikalinga tam, kad užtikrinti Lietuvos elektros balanso stabilumą, būti saugumo garantu, rezervu. Kauno termofikacijos elektrinė nepretenduoja į šią rolę.

 

- Lietuvos energetikos strategijoje yra numatyta visokeriopai plėsti efektyvių kogeneracinių elektrinių statybą. Tai yra numatyta valstybės planuose, leidimus statybai esamę gavę. Mes nepretenduojame į valstybės subsidijas, nesikreipėme dėl Europos Sąjungos fondų paramos. Planuojame pastatyti naują elektrinę remdamiesi savo ir pritrauktu, skolinti kapitalu.

Manome, kad tai naudingas objektas ir Kaunui, ir Lietuvai ir turėtų būti sveikintina iniciatyva. Mums ypatingos paramos nereikia, biurokratinių kliūčių įgyvendinant projektą nėra, o vienas ar kitas pareiškimas gali būti aptariamas diskusijose.

Svarbu, kad valstybė skatintų gamybą viduje. Dabar to nėra. Pagrįsdamas savo žodžius galiu pasakyti, kad šiuo metu importo mokestis elektros energijai yra ženkliai mažesnis negu eksporto. Investuotojai norėtų turėti garantijas, o ne tik pagąsdinimus reikia, ar nereikia statyti elektrinę. Svarbu žinoti kokia bus tvarka, kad galima būtų pritraukti naujas investicijas.

 

- Žiūrint iš vartotojo pusės, tai svarbu, kad valstybė pirktų iš tų, kas siūlo pigiausią elektros energiją. Šiuo metu Lietuva turi elektros jungtis su Latvija ir Baltarusija.

Latvija turi gana didelį skaičių hidroelektrinių. Todėl pavasarį ir rudenį prasidėjus potvyniams pagamina daugiau elektros energijos negu Latvijos poreikis. Konkuruoti su latviška polaidžio elektra mes negalėsime.

Dabar Estija turi galimybes kūrenti vietinius skalūnus iki 2015-ųjų metų ir gaminti pigią elektros energiją. Tada remiantis Europos Sąjungos reikalavimais Estija bus priversta pertvarkyti gamybą, o tai pareikalaus papildomų investicijų ir tikėtina, kad jų siūloma elektros energija bus brangesnė.

Šiuo metu didžiausia elektros energijos pasiūla yra iš Rusijos. Tačiau šioje šalyje yra daug regionų, kuriuose elektros energijos kaina yra didesnė negu Inter RAO siūlo Lietuvai. Ar nekyla klausimas kodėl Rusija dotuoja Lietuvą ir parduoda elektrą pigiau negu šalies viduje? Ar  uždarius Ignalinos atominę elektrinę ir pasinaudoję ekonomine krize rusiškos elektros pardavėjai neįsiūlys ilgalaikių kontraktų, kad stabdyti vietinius Lietuvos gamintojus.

Importas yra gerai, kai kaina yra mažesnė, bet saugumo požiūriu svarbu skatinti vietinę gamybą, tačiau ne bet kokia kaina.

 

- Dar neuždarius Ignalinos AE jau yra aišku, kad pagrindinė Lietuvos elektros energijos sektoriaus problema bus ne apsirūpinimas elektra, o elektros energijos kaina. Esu įsitikinęs, kad gamintojo kaina turi būti ekonomiškai pagrįsta. Mes privalėsime neišvengiamai konkuruoti su kitais vietiniais gamintojais ir užsienio importuotojais ir pasiūlyti patrauklią kainą. Valstybė turėtų žiūrėti visapusiškai, kad ir vartotojams būtų naudinga maža kaina. Ir valstybei saugu, kai maksimaliai produktas (elektros energija) gaminamas valstybės viduje.

 

Šiluma ir elektros energija yra prekė. Be abejo, tai specifinė prekė, tačiau vis tiek egzistuoja rinka ir joje veikiantys dalyviai. Vyksta konkurencinė kova dėl rinkos dalies. Kaip mums yra konkurentai, taip ir mes esame konkurentai biokuro ir atliekų katilinėms, vėjo jėgainėms, kitiems vietiniams gamintojams ir užsienio elektros energijos tiekėjams. Svarbu yra neperžengti etikos ir padorumo ribų.

 

Spaudos pranešimų prenumerata

Jūsų el.pašto adresas: