Apie mus

 

Nors Kauno miestui projektas, kurį įgyvendinus sumažės šilumos perdavimo nuostoliai, padidės centralizuoto garo tiekimo sistemos patikimumas ir efektyvumas mieste bei bus užtikrintos mažiausios šilumos kainos pramonės vartotojams, nekainuos nė cento, o ekonominiu sunkmečiu kiekviena investicija yra gyvybiškai svarbi, kai kuriems politikams tai nė motais. Liberalcentristų teiginiai liepos 2 d. vykusiame miesto tarybos posėdyje nesuprantami ne tik verslininkams, bet ir kolegoms politikams.

 

KTE ketina renovuoti įmonei priklausantį garotiekį. Numatoma renovuoti apie 4038 m esamų, fiziškai ir morališkai susidėvėjusių garo tiekimo tinklų, vietoj jų paklojant naujus mažesnio skersmens ir geresnių izoliacinių savybių vamzdžius. Šilumos nuostoliai nuo tinklo sumažėtų apie 17,5 tūkst. megavatvalandžių per metus, taip miestas sutaupytų apie 1,8 mln. litų.

 

Laiku neatnaujinus garotiekio „Korelita“ nebegautų garo patraukliomis kainomis ir vargu ar galėtų konkuruoti su savo produkcija pasaulinėse rinkose. Visiškai įmanoma, kad gamykla gali užsidaryti. Darbo netektų 500 žmonių, valstybė prarastų mokesčius.  

 

KTE dalį lėšų projekto finansavimui ketina gauti iš ES struktūrinių fondų, todėl jiems būtinas savivaldybės pritarimas, kad galėtų paraišką paduoti Lietuvos verslo paramos agentūrai ES paramai gauti.

 

Pasak „Korelitos“ generalinės direktorės Jonės Skvarnavičienės, bendrovė yra suinteresuota, kad garotiekis būtų atnaujintas, nes perka labai daug garo, naudojamo gamyboje. Produkto savikaina tiesiogiai priklauso nuo perkamo garo kainos.

 

 

Penkerius metus Kauno termofikacijos elektrinė nekeitė gaminamos šilumos ir garo kainos. Todėl bendrovė „Korelita“ įsitvirtino pasaulinėje acetatinių siūlų (dirbtinio pluošto) rinkoje. Šie siūlai naudojami pamušalams, mezginiams. Iš anksčiau pasaulyje veikusių acetatinių siūlų gamyklų išliko tik keturios – JAV, Ispanijoje, Japonijoje ir Lietuvoje.

 

„Korelita“ kasmet „Sodrai“ sumoka apie 4 mln. litų mokesčių. Tai didelis indėlis į Lietuvos biudžetą. Teritorijoje, kurioje įsikūrusi gamykla, yra dar keli vartotojai, kurie naudoja garą. Tai patraukli vieta investicijoms, gamybos įmonių plėtrai.

 

Garotiekis yra KTE nuosavybė. Pagamintą garą KTE nuosavu garotiekiu tiekia bendrovei „Korelita" ir Petrašiūnų elektrinei. KTE ir Petrašiūnų elektrinė yra sujungtos technologine garo jungtimi. Šiose elektrinėse nebuvo pastatytos paleidimo katilinės, dėl šios priežasties technologinės garo jungties darbas yra labai svarbus elementas, užtikrinantis patikimą šilumos energijos tiekimą Kauno miesto vartotojams. Garo tiekimo sąnaudos senu vamzdynu didelės, nes nuostoliai siekia 20–30 proc.

 

„Iš garo „Korelita“ gamina šilumą. Garotiekio būklė yra prasta. Jeigu nepritarsime šiam sprendimui, liksime nesuprasti, nes gali įvykti avarija. Kaunui, įgyvendinus projektą, būtų dviguba nauda: išlaikyta „Korelita“, kuri nesugebėtų vien savo lėšomis atnaujinti garotiekį. Antra – garo atšaka keliauja ir į Petrašiūnų elektrinę, kuri gamina rezervinę šilumą miestui, – aiškino miesto tarybos narys konservatorius Gediminas Žukauskas. – Kaune vyksta akcija „stabdome 2009“. Kaip galima stabdyti investicijas, inovacijas Kaune? Man kaip kauniečiui, tai nesuprantama. Tegul tai būna kitų žmonių sąžinės reikalas“.

 

 

Pasak Kauno savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus vedėjo Algirdo Vaitiekūno, techninė garotiekio būklė yra prasta. Reikia modernizuoti, remontuoti ir technologiškai atnaujinti – trumpinant vamzdyną. Pagrindinis šių darbų tikslas – sumažinti nuostolius. Neatnaujinus garotiekio neaišku, ar „Korelita“ apskritai išliks, o šioje gamykloje dirba net 500 kauniečių.

 

Miestui šis remontas nekainuos nė vieno lito. Viską atliks garotiekio savininkas. Tam siekiama gauti ir ES struktūrinių fondų lėšų. 

 

„Gerėjant garo kokybei, nuostoliai mažėja. Jeigu mažinami nuostoliai, tai mažėja ir šilumos kaina, kad ir nedaug, bet vis tiek mažėja“, – tvirtino Energetikos skyriaus vedėjas A.Vaitiekūnas.

 

„Bendrovė „Korelita“ yra didelis mūsų įmonės klientas. Šilumos suvartoja daug. Rūpinamės savo klientais, kiek leidžia galimybės. Tačiau Kauno miesto politikams tokio požiūrio trūksta“, – teigė KTE generalinis direktorius Antanas Pranculis.

 

Miesto tarybos įsteigtos Privatizavimo komisijos vadovas ir savivaldybės įmonės „Kauno energija“ stebėtojų tarybos pirmininkas Jonas Koryzna pritarė siūlomam sprendimui: „Jeigu Kaune kažkas gerėja, ypač energetiniame ūkyje, neįdedant pinigų, tai jau gerai miestui. Nematau priežasčių, kodėl reikėtų nepalaikytų šio sprendimo. Yra galimybių, kad kažkiek mažės šilumos kaina, nes mažės nuostoliai, nors tai nebus ryškus mažėjimas“.

 

 

KTE pasirengusi renovuoti garotiekį ir sumažinti garo kainą, bet tam reikalinga ES struktūrinių fondų parama. Įmonės akcininkai, be ES lėšų, vengia rizikingai investuoti, nes niekas negali garantuoti, kad sunkmečiu „Korelita“ nebankrutuos.

 

Garotiekio renovavimui reikia apie 11 mln. litų. Pusę šios sumos mokėtų KTE, o likusią dalį padengtų ES.

 

„Mes miesto pinigų neleidžiame. Nei savivaldybė, nei jos įmonės nededa nė vieno lito. KTE duoda savo pinigus ir nori pretenduoti į ES fondų lėšas pagal galiojančias teisines normas. Jeigu KTE konkuruotų su savivaldybės įmone pvz., „Kauno energija“, pretenduodami į ES pinigus, tada sprendimas galėtų būti ir kitoks. Dabar konkurencijos dėl ES lėšų nėra“, – sakė J.Koryzna.

 

„Sutvarkius garotiekį ir atpiginus garą atsirastų impulsas verslui toliau dirbti. Atpiginus garą būtų galima užsipirkti daugiau žaliavos, didinti apyvartą, mažinti produkto kainą“, – tvirtino „Korelitos“ generalinė direktorė J.Skvarnavičienė.

 

Pasak jos, renovavus garotiekį būtų galima sumažinti garo kainą ir iš to laimėtų visi, nes gamykla duoda darbo ir kitoms Lietuvos įmonėms, iš kurių perkamos paslaugos arba parduodama produkcija.

Spaudos pranešimų prenumerata

Jūsų el.pašto adresas: