Švari aplinka bus išsaugota ateities kartoms

Apie mus

Dėl neįvykdytų įsipareigojimų -- „Gazprom“ ieškinys Lietuvai

2010-03-19

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ Lietuvos premjerui Andriui Kubiliui ir energetikos ministrui Arvydui Sekmokui pranešė apie ketinimus kreiptis į tarptautinį arbitražą. Pretekstu tam tapo Lietuvos valstybės pradėta taikyti šilumos kainų nustatymo metodika koncerno valdomai Kauno termofikacijos elektrinei (KTE). Kainų reguliavimas padarė šimtamilijoninės žalos.  

Koncernas laikėsi susitarimo
 
Kaip rašte premjerui nurodė „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas Valerijus Golubevas, 2003 metų Kauno elektrinės įsigijimo sutartyje Rusijos koncernas „Gazprom“ įsipareigojo penkerius metus nekeisti šilumos gamybos kainos, o vėliau, nuo 2008 metų pavasario, kainas nustatyti pagal formulę, susietą su naftos produktų kainų pokyčiais Europos rinkose.  
 
Pagrindinis Kauno termofikacijos elektrinės akcininkas „Gazprom“ laikėsi įsipareigojimo. Kauno termofikacijos elektrinė nuo 2003 iki 2008 metų šilumą gamino nedidindama jos kainos. Pasibaigus šiam laikui KTE gaminamai šilumai pradėta taikyti privaloma kainodara. 
 
Prieš septynerius metus „Gazprom“ įsigijo Kauno elektrinę iš Kauno miesto savivaldybės valdomos „Kauno energijos“, sumokėjęs daugiau negu 100 mln. litų.
 
Prašoma atlyginti žalą
 
Skaičiuojama, jog Rusijos dujų koncernas nuo 2003-ųjų iki 2008 metų dėl Lietuvos valstybės pakoreguotos šilumos kainos skaičiavimo tvarkos patyrė apie 342,22 mln. litų žalą, kuri kasmet didėja.
 
Todėl „Gazprom“ siūlo Lietuvos Vyriausybei kilusį ginčą spręsti taikiai, – sumokant minėtą sumą kaip kompensaciją už patirtą žalą. 
 
Dujų koncerno rašte taip pat nurodoma, kad, jeigu Lietuvos valstybė ir toliau ignoruos tarptautinius įsipareigojimus, prisiimtus susitarimu su Rusija dėl investicijų apsaugos, „Gazprom“ bus priverstas kreiptis į arbitražą dėl žalos atlyginimo.
 
Atsižvelgs į kauniečių interesus
 
„Rusijos koncerno pretenzijos rodo pagrindinio KTE akcininko susirūpinimą susidariusia situacija. Apie tolimesnius veiksmus turėtų pranešti patys „Gazprom“ atstovai“, – teigė KTE generalinis direktorius Antanas Pranculis.
 
Jis pabrėžė, kad neseniai paskelbtas Vilniaus komercinio arbitražo sprendimas priteisti iš KTE 5,4 mln. litų kompensaciją bendrovei „Kauno energija“, gali sukelti naujų tarpusavio pretenzijų, kurias būtina spręsti kartu ir taikiai, visų pirma paisant Kauno miesto šilumos vartotojų interesų.
 
Arbitražo sprendimo KTE nekomentuoja. Šis klausimas bus sprendžiamas „Gazprom“ pretenzijos Lietuvos Vyriausybei kontekste.
 
5 metus nekeitė šilumos kainos
 
KTE vadovas A. Pranculis tvirtino, kad žala skaičiuojama nuo 2003 metų, nes nuo tada bendrovė patyrė nuostolių dėl mažesnio šilumos tarifo, ir tie nuostoliai niekaip nebuvo kompensuoti.
 
„KTE ir „Kauno energija“ buvo susitarusios, kad penkerius metus tarifas nesikeis, o po to bus skaičiuojamas pagal formulę. Kadangi nuo 2008 metų buvo pakeistas įstatymas, „Gazprom“ prarado daug pinigų, nes penkerius metus nekeitė tarifo“, – sakė A. Pranculis.
 
Pasak jo, nuostoliai skaičiuojami pagal tai, koks buvo skirtumas tarp „Gazprom“ elektrinei tiekiamų dujų kainų ir jų kainų rinkoje.
 
Atsakymas jau rengiamas
 
Nei premjeras A. Kubilius, nei Energetikos ministerija „Gazprom“ pretenzijų pagrįstumo nekomentuoja. Energetikos ministro A. Sekmoko teigimu, Vyriausybė į jas taip pat laišku ketina atsakyti maždaug per mėnesį.
 
Ministro pirmininko spaudos tarnyba išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad „Gazprom“ pretenzijos dėl tariamos žalos atlyginimo yra teisinis „Kauno energijos“ ir KTE, kurią valdo „Gazprom“, ginčas,  – o valstybė yra trečioji šalis.
 
„Kauno energijos“ ir KTE sutartis nereiškia, kad valstybė neturi teisės reguliuoti energijos ir šilumos kainų ir leisti atitinkamus įstatymus“, – pranešime cituojamas A. Kubilius.
 
Investicijų nestabdo
 
Nelaukdama ginčo tarp pagrindinio KTE akcininko „Gazprom“ ir Lietuvos atomazgos, KTE toliau įgyvendina milijardo litų vertės investicinį projektą. Antrame pagal dydį Lietuvos mieste ketinama pastatyti vieną moderniausių kogeneracinių elektrinių. Tai yra didžiausia investicija Kaune. 
 
Nauja kombinuoto ciklo kogeneracinė elektrinė statoma vien tik investuotojų lėšomis. Elektrinės statybai Kaune pritraukiami Vakarų komerciniai bankai, Europos pensiniai fondai, užtikrinantys finansavimą ir lėšų panaudojimo skaidrumą. Vakarų finansinės institucijos net ekonominiu sunkmečiu sutinka prisidėti. Kreditus draudžia valstybinė Vokietijos kompanija „Euler Hermes Kreditversicherungs-AG“.
 
Elektrinės statybos konsultantė Suomijos bendrovė „Poyry Energy“ dalyvaus organizuojant tarptautinį naujos Kauno elektrinės generalinio rangovo konkursą ir prižiūrės statybų procesą. Remiantis Energetikos naujienų registro (ENR) vertinimu, „Poyry“ yra geriausia kombinuoto ciklo jėgainių konsultavimo ir projektavimo bendrovė pasaulyje.
 
Nauja elektrinė statoma, nes senoji – ties kritine eksploatavimo riba. Po penkerių metų ji neatitiks Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimų, taip pat Vakarų Europos ir Vidurio Europos šalių elektros perdavimo koordinavimo sąjungos technologinių standartų, todėl turės būti uždaryta. Kauno elektrinės investiciniame projekte, be KTE, dalyvauja Vakarų Europos investiciniai pensiniai fondai, kuriems priklausys pusė Kauno elektrinės akcijų. Kogeneracinė elektrinė gamins ir šilumą, ir elektrą.
 
 
Elektrinė pradės veikti 2013-aisiais
 
Tarptautinis rangos konkursas startuos artimiausiu metu. Rudenį tikimasi pasirašyti elektrinės statybos sutartį. Taip pat jau atlikta detali galimybių studija techninei projekto koncepcijai parinkti, parengta ir patvirtinta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, gautas Ūkio ministerijos leidimas galiai išplėsti, atlikta kabelinės elektros linijos parinkimo studija, skirta elektros jungčiai su nacionaliniu perdavimo tinklu, užtikrintas projekto finansavimas – gautos garantijos. „Gazprom“ pasirengęs 20 metų garantuoti stabilų gamtinių dujų tiekimą elektrinei.
 
Nauja Kauno elektrinė pradės veikti 2013-ųjų pavasarį. Joje gaminama elektra atpigintų šilumą kauniečiams. Kombinuoto ciklo dujų turbinos technologija pasaulyje itin vertinama dėl mažos aplinkos taršos ir didelio energijos gamybos efektyvumo. Tokių elektrinių daug pastatyta ne tik Vakarų Europoje, bet ir kaimynystėje esančiose Švedijoje ar Latvijoje. Pirmoji tokia elektrinė pastatyta jau ir Lietuvoje – Panevėžyje.

© Mūsų Aukštaitija, Mūsų Žematija, Mūsų Suvalkija, Mūsų Dzūkija

Kiti pranešimai