Atliekų deginimo krosnis Kauno neišgelbės

2009-09-12

Nauja kogeneracinė elektrinė kelis šimtus tūkstančių vartotojų turinčiame Kauno mieste taptų alternatyva iš Rusijos importuojamai rusiškai elektrai, kraunančiai pelnus su kai kuriais šalies politikos veikėjais artimai susijusiems verslininkams.
Tuo įsitikinę energetikos ekspertai ir specialistai, nors šalies vadovė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę užsiminė, kad Lietuva, uždariusi atominę elektrinę, išsiverstų ir be naujos elektrinės Kaune.
Kauniečiams siūloma alternatyva - šilumą gaminti deginant šiukšles.
Tikslo jau 2013-aisiais Kauną šildyti nauja modernia šilumine elektrine, kurios galia siektų apie 350 megavatų, neatsisako ir šio projekto iniciatorė - bendrovė Kauno termofikacinė elektrinė (KTE). Į naują kogeneracinę elektrinę būtų investuota apie milijardą litų.

KTE nekeičia savo planų

Neseniai Lietuvoje viešėjęs KTE savininko Rusijos dujų koncerno „Gazprom" valdybos pirmininko pavaduotojas Valerijus Golubevas teigė, kad KTE nekeičia planų statyti elektrinę.
„Elektrinės projektas Kaune nesustabdytas, jis niekada nebuvo atidedamas. Investicijos į energetikos ūkį buvo viena elektrinės privatizavimo sąlygų ir mes jas įvykdysime", - pabrėžė V.Golubevas.
KTE vadovas Antanas Pranculis sakė, kad sprendimas dėl naujos elektrinės statybos priimtas atlikus išsamią galimybių studiją bei išnagrinėjus padėtį energetikos rinkoje: „Nė vienas investuotojas nedėtų nė lito, jei manytų, kad projektas bus nuostolingas.
Naujos elektrinės projektas turi aiškų verslo planą, naudingą Kauno ir visos Lietuvos energijos vartotojams.
Kauniečiai ir toliau gaus vienas mažiausių Lietuvoje sąskaitų už šildymą, o Lietuvos elektros energijos rinkoje atsiras dar vienas rimtas dalyvis".

Kertasi skirtingi interesai

Energetikos ekspertai teigia, kad Kaune susikerta Rusijos dujų ir elektros tiekėjų interesai. Akivaizdu, kad uždarius Ignalinos atominę elektrinę Lietuvai reikės papildomos elektros iš Rusijos.
Rusijos energetikos bendrovės „Inter RAO JES" interesams atstovaujanti bendrovė Energijos realizacijos centras bus pagrindinė rusiškos elektros importuotoja. Jai naujos elektrinės atsiradimas visiškai nenaudingas.
Žiniasklaida nekart rašė apie Energijos realizacijos centro sąsajas su Kauno politikais broliais Arvydu ir Ramūnu Garbaravičiais.
Naujoji elektrinė Kaune gamins elektrą ir šilumą. Pasak Kauno miesto savivaldybės valdomos šilumos tiekimo įmonės „Kauno energija" vadovo Rimanto Bako, ES direktyvose numatyta skatinti efektyvių kogeneracinių elektrinių plėtrą.
Seimo priimta Lietuvos nacionalinė energetikos strategija taip pat numato kuo spartesnę ekonomiškesnių kogeneracinių elektrinių pajėgumų plėtrą.
Neseniai tokia elektrinė buvo pastatyta Panevėžyje.

Dabartinė elektrinė pasenusi

„Dabartiniai Kauno termofikacinės elektrinės įrenginiai yra seni. Juos galima remontuoti, tačiau efektyvumas bei sąnaudos bus kitokios negu naujų technologijų.
Elektrinę galima palyginti su anksčiau populiariais automobiliais „Moskvič", „Žiguli" ir kitais, kuriuos būdavo nesunku remontuoti, bet nei komfortu, nei eksploatacija arba degalų išlaidomis jie neprilygo šiuolaikinėms transporto priemonėms", -kalbėjo R.Bakas.
Jo teigimu, Kauno miestui tiek elektros energijos, kiek planuojama pagaminti naujoje elektrinėje, nereikės.
Tuo tarpu Elektrėnų elektrinėje pagaminta elektra bus brangesnė negu gaminama Kauno ir Vilniaus kogeneracinėse elektrinėse. Elektrėnuose kuro virtimo energija koeficientas bus mažesnis negu 40 proc., o minėtose kogeneracinėse elektrinėse - apie 90 procentų.
Lietuvos energetikos instituto tarybos pirmininkas akademikas Jurgis Vilemas tikisi, kad nauja šiluminė elektrinė Kaune bus efektyvesnė nei naujai statomas blokas Elektrėnuose.
Įvertinus tai, kad elektros pasiūla viršys poreikį, galima daryti išvadą, kad naudą pajus ir vartotojai.
Akademiko teigimu, didesnė konkurencija tarp elektros gamintojų ir tiekėjų atsiras po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo.
Užsienio įmonės siūlys elektros energiją Lietuvai ir gali taip atsitikti, kad importuojama elektros energija bus pigesnė negu vietinė. Elektrinę vertėjo statyti pernai, kai dujų kainos buvo itin didelės.

Atliekų būtų per mažai

Kaune jau ne vienerius metus kalbama apie galimybę miestą šildyti deginant šiukšles. 2007 metų lapkritį „Kauno energijos" užsakymu Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai atliko studiją, kurioje tyrė galimybę statyti komunalinėmis atliekomis kūrenamą elektrinę.
Mokslininkų išvada - visų Kauno regione surinktų komunalinių atliekų užtektų pagaminti tik iki 16 proc. Kauno miestui reikalingos šilumos.
KTU Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas Kęstutis Buinevičius sakė, kad atliekų deginimas elektrinėse yra naudingas, nes naudoja antrinius išteklius, tačiau pati technologija yra brangi.
Atliekas deginanti elektrinė gali būti 50-60 megavatų galingumo. Tačiau net ir panaudojus viso Kauno regiono atliekas neužtektų pagaminti pakankamai šilumos Kauno miestui.
Tokia elektrinė galėtų pagaminti daugiausia 20 proc. reikiamos šilumos.
Energetikos konsultacijų ir projektavimo bendrovės AF-TSP direktoriaus Nerijaus Rasburskio teigimu, net ir pagal labai optimistinį scenarijų - Kauno, Marijampolės ir Alytaus apskrityse per metus surinkus 250 tūkst. tonų tinkamų deginti buitinių atliekų - galima būtų pasiekti tik 80-100 megavatų šilumos gamybos galią arba atitinkamai 25-30 megavatų elektrinės galią.

Problema – ekologinė

Pasak KTE vadovo A.Pranculio, atliekų deginimo elektrinės yra itin brangios.
Įgyvendinant tokius projektus išlaidos skaičiuojamos ne tik elektrinės statybai, gamybos proceso aplinkosauginėms sistemoms, bet ir po atliekų deginimo likusioms nuodingosioms medžiagoms laidoti.
„Kauno energijos" stebėtojų tarybos pirmininkas Jonas Koryzna mano, kad skleidžiama klaidinga nuomonė, neva miestas gali šildytis vien tik degindamas savo šiukšles.
„Vaizdžiai tariant, ar namuose krosnyje sukūrenus visas sukauptas šeimos šiukšles būtų šilta? Juk šiukšlės - ne malkos", - sakė J.Koryzna.
Jis teigė, kad atliekų deginimas tik iš dalies energetinė problema, nes pagrindinė problema yra ekologinė - kaip sumažinti šiukšlių kiekį sąvartynuose.
Tačiau Kauno valdžia neatmeta galimybės turėti atliekų deginimo įmonę, todėl svarsto kelis variantus - statyti naują biokuru kūrenamą elektrinę ar pritaikyti Petrašiūnų elektrinę atliekoms deginti.

Gautų pigesnę šilumą

„350 megavatų galios elektrinės vien Kauno poreikiams per daug. Naujoji elektrinė turi būti įvertinta Lietuvos energetikos strategijoje. Jeigu Kaunas tampa miestu prie elektrinės, tai jis turėtų pigią šilumą kaip Elektrėnai ar Visaginas.
Kogeneracinėje elektrinėje pagaminus daugiau šilumos, Kauno miestas turėtų teisę prašyti, kad ji būtų pigesnė nei Lietuvos šilumos kainų vidurkis", - sakė J.Koryzna.
Jau dabar KTE gaminama šiluma kainuoja tik 10,48 cento už kilovatvalandę, o Vilniuje ji didesnė maždaug 1 centu.
Nauja kogeneracinė elektrinė Kaune planuojama tokia, kad gamintų elektrą, o šiluma būtų tiekiama į integruotą miesto tinklą. Naujoji elektrinė skirsis nuo dabartinės tuo, kad su tuo pačiu kuro kiekiu galima bus gaminti daugiau elektros ir šilumos.
Svarbiausias jos privalumas - didesnis efektyvumas. Be to, naujojoje elektrinėje, palyginti su dabartine, bus modernios aplinkosaugos technologijos, kurios mažins išmetamų į orą teršalų koncentraciją.

Vartotojams – nauda

Mokslininko K.Buinevičiaus teigimu, uždarius Ignalinos atominę elektrinę likę gamintojai turės konkuruoti tarpusavyje. Naudą iš to pirmiausia pajus vartotojai.
Tuomet pagrindine elektros gamintoja taps Lietuvos elektrinė Elektrėnuose. Tačiau energetikos specialistai jau seniai sako, kad joje elektros gamyba brangi ir neefektyvi.
Elektrinės įrenginiai yra 40-50 metų senumo. Elektrinės projektas rengtas daugiau nei prieš 60 metų. Per tą laikotarpį energetika gerokai pasistūmėjo į priekį.
Be to, net ir pastačius Elektrėnuose naują kombinuoto ciklo bloką apie 30 procentų energijos bus prarandama - šildomas šalia esantis ežeras.
Bendrovės AF-TSP direktorius N.Rasburskis teigė, kad bendrasis kuro energijos virtimas naudingąja energija (elektros ir šilumos) kogeneracijos technologijose svyruoja nuo 80 iki šiek tiek daugiau kaip 90 procentų.
Kondensacinėse elektrinėse, kokia yra Elektrėnų elektrinė, bendrasis energijos gamybos efektyvumas siekia apie 30-40 proc. vien tik garo cikle ir apie 50-58 proc. - kombinuotame cikle.

Kiti pranešimai

Švari aplinka bus išsaugota ateities kartoms

Apie mus