Apie mus

 Vakar Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) nustatė šilumos kainas „Kauno energijai". Gyventojai nuo gruodžio mokės 24,29 cento už kilovatvalandę.

 

Kiek anksčiau buvo patvirtinta ir šilumos gamybos kaina Kauno termofikacijos elektrinei (KTE). Ar teisėtas pastarasis sprendimas, nutars teismas. Komisijos nutarimą nustatinėti jai kainas KTE yra apskundusi Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nes 2003 m. pasirašyta sutartis su „Kauno energija" nenumato, kad reikia derinti kainas su komisija. Viską aukštyn kojom apvertė pernai pakeistas Šilumos ūkio įstatymas. Kokios toliau gali būti šilumos kainų peripetijos Kaune, kalbamės su KTE generaliniu direktoriumi Antanu Pranculiu.

 

- Jūs apskundėte VKEKK teismui. Ar tai reiškia, kad dar tikitės viską atsukti atgal?

- Manome, kad iki 2018 m. turi galioti šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje numatyti šilumos kainos nustatymo principai, tad komisijos veiksmai yra neteisėti. Tačiau kol nėra teismo sprendimo dėl šilumos kainos reguliavimo teisėtumo, neturime išeities, kaip tik vykdyti VKEKK sprendimą.

Nors komisijos nustatyta šilumos gamybos kaina yra mažesnė už tą, kokia turėtų būti apskaičiuota remiantis 2003 m. kovo 31 d. KTE ir „Kauno energijos" sudarytos Šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties nuostatomis, faktiškai komisijos nustatyta kaina yra didesnė už šiuo metu esančią šilumos kainą. Todėl siekdami sumažinti patiriamus nuostolius, šilumą, iki bus priimtas teismo sprendimas, parduosime „Kauno energijai" po 14,76 cento už kilovatvalandę.

 

- Mažosios Kauno regiono katilinės gamina šilumą po 24,46 cento, o KTE nustatyta kaina - 14,76 cento už kilovatvalandę. Ar nesijaučiate diskriminuojami?

- KTE efektyviai organizuoja gamybos procesus ir išnaudoja visus įmanomus savo pranašumus. Be abejonės, tokia padėtis netenkina mūsų bendrovės. Nesuprantame, kodėl „Kauno energija" neplanuoja maksimaliai išnaudoti elektrinės galios ir tokiu būdu sumažinti šilumos gamybos išlaidų.

 

- Ar reikalausite kompensacijos iš valstybės ar savivaldybės dėl pakeistų veiklos sąlygų investuotojui, jei galutinis teismo sprendimas bus nepalankus KTE?

- Tokia galimybė svarstoma, lauksime teismo sprendimo.

 

- Pastaruoju metu sparčiai pinga nafta, mažėja jos produktų kainos. Kadangi dujų, iš kurių gaminama šiluma, kainos susietos su naftos produktų kainomis, ar galima tikėtis, kad KTE gaminama šiluma ne tik nebebrangs, bet ir pradės pigti?

- Jeigu kuro kaina sumažės ir bus mažesnė negu ta, kuri nustatyta šilumos kainos skaičiavime, įmonė, kaip ir kiti šilumos tiekėjai, turės mažinti gaminamos šilumos kainą. Tačiau esant dabartinei padėčiai, kai pasaulio ekonomika krečiama finansų krizės ir yra nestabili, niekas negali pasakyti, kokios naftos kainos bus po kelių mėnesių.

 

- Kada galime tikėtis mažesnių šilumos kainų?

- Artimiausią pusmetį tai beveik neįmanoma, nes gamtinių dujų kai - na nustatoma pagal šešių mėnesių naftos produktų kainų vidurkį. Kitaip tariant, gamtinių dujų kainos atsilieka nuo naftos kainų pokyčių maždaug puse metų - dujų kainos lėčiau didėja, bet ir lėčiau mažėja. Dabar, deja, dujos brangsta.

KTE didina gamybos efektyvumą, bet artimiausiu metu kainų didėjimo negalėsime išvengti. Todėl ir rengiamės statyti naują elektrinę. Moderni, šiuolaikinius reikalavimus atitinkanti naujoji elektrinė, naudodama tą patį dujų kiekį gamins kur kas daugiau šilumos ir elektros.

Be to, šiluma vartotojams galėtų nebrangti tiek daug, jei būtų ribojama šilumos perdavimo kaina, taip pat įskaičiuojama į galutinį tarifą gyventojams. Kaip žinote, gyventojams tiekiamos šilumos kaina susideda iš gamybos sąnaudų ir šilumos perdavimo kainos.

 

- Vilniaus valdžia viso šilumos ūkio valdymą yra atidavusi į vienas rankas. Ar nereikėtų tuo keliu eiti ir kauniečiams, juolab kad „Kauno energija" patiria vis didesnių nuostolių, o jos perdavimo tarifas yra didesnis negu sostinėje?

- Be jokių abejonių, šilumos ūkio valdymas vienos įmonės rankose yra efektyvesnis, nes išnaudojami masto ekonomikos teikiami pranašumai, optimizuojamos techninė naujovės, o tai sudaro galimybes tiekti šilumą mažesnėmis sąnaudomis. Manome, kad anksčiau ar vėliau Kauno valdžia turės spręsti šilumos ūkio optimizavimo klausimą.

 

- Ar esant dabartinei ekonominei padėčiai neatsisakote savo planų investuoti į naujos elektrinės statybą?

- Mūsų įmonė neatsisako planų investuoti į naujos elektrinės statybą, bet yra svarstomi įvairūs variantai atsižvelgiant į bendrus Lietuvos energetikos projektus - tiesti jungtis su ES šalimis ir statyti naują atominę elektrinę. Taip pat labai svarbi investicinė aplinka, kainų tendencijos elektros rinkoje, jų reguliavimas, bankų politika ir šalies įmonių bei gyventojų mokumas, atsiskaitant už energijos išteklius.

Spaudos pranešimų prenumerata

Jūsų el.pašto adresas: