AB „Kauno elektrinė“ vadovas R. Stonys: „Naujas projektas leis sumažinti šilumos kainą kauniečiams“. Energetinio projekto Kaune kaina viršija milijardą
2009-04-23
Iki 2013 metų antrame pagal dydį šalies mieste atsiras nauja šiluminė elektrinė. Tai stambiausias investicinis projektas Kaune.
Daugiau nei milijardą litų pažadėjo investuoti Rusijos dujų koncernas „Gazprom“, Kauno termofikacijos elektrinės operatorius, tiekiantis šilumą miestui. Nauja elektrinė gamins šilumos energiją ir tieks energiją visai Lietuvai. Kas taps statybos techniniu konsultantu, netrukus parodys konkurso rezultatai.
Už projekto realizaciją atsako akcinė bendrovė „Kauno elektrinė“, įsteigta pernai. Politikai ir miesto bendruomenė aptarinėja, ar sugebės ši įmonė organizuoti patikimą šilumos tiekimą, ar neišaugs šildymo kainos.
Apie tai „Litovskij Kurjer“ pasikalbėjo su AB „Kauno elektrinė“ generaliniu direktoriumi, Kauno TE valdybos nariu, vienu iš įtakingiausių šalies verslininkų Rimandu Stoniu:
– Kodėl naujos elektrinės projekto realizacija užsiims „Kauno elektrinė“, o ne „Gazprom“ arba KTE?
– 2003 metais Kauno savivaldybė pardavė elektrinę, priklausančią „Kauno energijai“, kaip turtą, o ne kaip akcinę bendrovę. Turtą įsigijo konsorciumas. Sutartyje buvo aiškiai nurodyta, kad elektrinę perka ne tik „Gazprom“, bet ir „Dujotekana“, kad 51 proc. akcijų priklausys „Gazprom“, o 49 proc. – kitiems konsorciumo nariams.
Pagal sutartį su „Gazprom“ mes įsipareigojome per metus išpirkti 49 proc. Abu akcininkai turėjo tapti investuotojais rekonstruojant elektrinę. Tačiau atlikti ekonominiai tyrimai parodė, kad nėra prasmės rekonstruoti – reikia statyti naują elektrinę. Nutarė taip ir padaryti, išsaugant dukterinių įmonių proporciją: 51 proc. - „Gazprom“, 49 proc. - „Dujotekana“. Įsteigė naują įmonę – AB „Kauno elektrinė“, kurioje dalyvaus ir investuotojas iš vakarų, su juo baigiamos derinti akcininkų sutartys. Beje, tai nebus mano įmonė, kaip kartais bandoma pateikti šią situaciją.
– Ar milijardinės investicijos bus ne per sunki našta mokesčių mokėtojams?
– Nauja elektrinė reikalinga, tai neabejotina. Miestuose, investavusiuose į šilumos ūkį, šiluma atpigo, arba bent jau mažiau pabrango. Vienas iš šilumos ūkio efektyvumo padidėjimo pavyzdžių – Panevėžys.
Nauja elektrinė Kaune gamins ir elektros, ir šilumos energiją. Kuo daugiau parduosime elektros, tuo reikšmingiau sumažės sąnaudos šilumos gamybai – tokiu būdu, naujas projektas sukurs prielaidas atpiginti šilumos gamybą. Jeigu mūsų kolegos iš „Kauno energijos“ racionaliai organizuos šilumos tiekimą ir paskirstymą, tai ir vartotojams šiluma bus pigesnė.
– Kaip pagrįstumėt, kad Kaunui būtinai reikia naujos elektrinės?
– Kauno TE aprūpina integruotą miesto šilumos tinklą iki 95 procentų. Tai, iš esmės, praktiškai vienintelis šilumos gamybos miestui šaltinis. Priminsime, kad elektrinės įrangai jau 34 metai. Tiesa, dvi Rusijos turbinos neblogai atlieka savo funkcijas, gamindamos elektrą ir šilumą. Tačiau dabartinėje situacijoje, kai dujas tenka pirkti brangiai, turbinų darbas pasirodo esąs ne toks efektyvus.
2003 metais, kai buvo pasirašoma sutartis dėl elektrinės pardavimo, buvo aptariamos investicinių įplaukų iš konsorciumo steigėjo perspektyvos. Iš 17 variantų, buvusių galimybių tyrime, pasirinko tokį, kuris galėtų užtikrinti minimalią šilumos kainą miesto gyventojams. Paskaičiavimai ir rizikos faktorių vertinimas parodė: optimalus variantas – naujos elektrinės, gaminančios ir elektrą, ir šilumą, statyba.
Kaip prognozuoja specialistai, nauja elektrinė pradės veikti 2013 metų pradžioje. Greitai mes pranešime, kas laimėjo konkursą dėl techninio konsultanto pasirinkimo naujos elektrinės statyboms.
– Energetikos ekspertai sako, kad įmonės, užsiimančios šilumos gamyba ir tiekimu, turi būti vienose rankose. Kalbama ir apie jų perdavimą į privačias rankas. Ar neturite planų dėl neefektyviai dirbančios „Kauno energijos“?
– Kaip nuspręs savivaldybė – ar atiduoti šilumos tinklus ir gamybą į vienas rankas, ar ne – taip ir bus. Nevertinsiu dabartinio Kauno šilumos ūkio, pasakysiu tik tiek, kad mums, daugiau nei 90 procentų šilumos skirtos Kaunui gamintojams, svarbiausia – patikimi, mokūs klientai.
Vilniaus ir Kauno šilumos ūkio sistemoje šiandien dirba maždaug po 900 žmonių (įtraukiant gamybą, paskirstymą, transportavimą). Vilniuje viskas „vienose rankose“. Europoje yra įvairių variantų. O jeigu lyginsime Vilnių ir Kauną, skirtumas tas, kad pastarasis parduoda energijos dvigubai mažiau.
– Iš miesto elektrinės pardavimo „Kauno energija“, įklimpusi į skolas, gavo daugiau nei 116 milijonų litų, penkerius metus ji gavo tik pagal kainas, žemesnes už rinkos. Tačiau reikalai toli gražu ne geri, iki šiol neatnaujintos ir šilumos trasos. Kokia to priežastis?
– Yra momentų, lemiančių ūkio valdymo efektyvumą. Ne paslaptis, kad „Kauno energija“ skiria nepakankamai dėmesio trasų eksploatavimui, jų remontui ir renovacijai. Žinome, kad padėtis įmonėje ne pati geriausia... Bet kai esant žemiausiai Lietuvoje šilumos energijos gamybos kainai (12,67 cento už kilovatvalandę) tokia aukšta perdavimo kaina, sutikite, tai nenormalu. Ir vartotojai moka brangiai, tai yra šilumos energijos galutinė kaina nesulyginama su sąnaudomis jos gamybai.
Pasakyti „neūkiškumas“ būtų paprasčiausia. Miesto valdžia, kuriai pavaldi „Kauno energija“, ir mes kaip šilumos gamintojai, prieš investuodami milijardą į naujos elektrinės statybą, turime pagalvoti, kaip reikia veikti, ko imtis, kad, gavus naują, moderniausią Lietuvoje elektrinę, Kaunas neliktų su senu, archajišku šilumos ūkiu.
– Ar pakanka informacijos apie būsimą elektrinę?
Tai stambiausia investicija Kauno istorijoje – prireiks investuoti daugiau kaip milijoną litų. Į projektą įtrauktas ir vakarų fondas. Kovo pabaigoje mes pateikėme miesto savivaldybei naujos TE projektą. Mes atviri bendravimui ir diskusijoms.
© Litovskij Kurjer
Kiti pranešimai